Cia priklauso nuo amziaus. Pazistu pora zmoniu, turejusiu insulta mazdaug 30-ties metu, jau praejo gal 10 metu ir nepasakysi, kad jie kazkuo panasiu sirgo. Dirba, vazineja, bonka padaro kaip visi kiti. "digis" <be@email.lt> wrote in message news:gko5hs$v16$1@trimpas.omnitel.net... > Apie mediciną mažai gaudausi, bet iš patirties galiu tik tiek papasakoti. > > Močiutė 78m, iškart po insulto manęs nepažindavo, mažai judėdavo. Mama (dirbanti > bendrosios praktikos gydytoją) kas dieną statė lašelines, siuntė į sanatoriją, liepė > dirbti įvairius smulkius ūkio darbus (plauti indus, šluostyti ir t.t), diena dienon. > Atrodo po kelių mėnesių 3-4, lyg ir atsistatė. Kažkiek vaikšto, valgyt pasidaro, mane > pažįsta, nors atmintis aišku jau suprastėjusi. Vistiek žmogus po insulto pasikeičia. > > > Kiek supratau, reabilitacija buvo daroma neduodant žmogui užstingti ir visur jį > varinėjant :). Mol, jeigu užsigulės lovoje, iš vis bus blogai. > > Kiek čia moksliškai ir mediciniškai pagrįsta - neįsivaizduoju. > > > pablas rašė: >> Drauga istiko insultas.Truko kraujagysle, issiliejo kraujas. >> Desine puse paralyziuota.Kalba sunkiai. >> Guli provincijos ligoninej. >> Patarkit, kuo galeciau jam padeti. >> Ir gal zinot, kokia buna gydymosi eiga, kiek trunka. >> Gal yra kokiu nors subtilybiu, kuriu medikai neskuba atskleisti >> (geresni vaistai ar pan.)ar teisingu vietu reabilitacijai? >> Tarp kitko, jis buvo daznas svecias ir siame groupse.