Cia priklauso nuo amziaus. Pazistu pora zmoniu, turejusiu insulta mazdaug 30-ties metu, 
jau praejo gal 10 metu ir nepasakysi, kad jie kazkuo panasiu sirgo. Dirba, vazineja, bonka 
padaro kaip visi kiti.

"digis" <be@email.lt> wrote in message news:gko5hs$v16$1@trimpas.omnitel.net...
> Apie mediciną mažai gaudausi, bet iš patirties galiu tik tiek papasakoti.
>
> Močiutė 78m, iškart po insulto manęs nepažindavo, mažai judėdavo. Mama (dirbanti 
> bendrosios praktikos gydytoją) kas dieną statė lašelines, siuntė į sanatoriją, liepė 
> dirbti įvairius smulkius ūkio darbus (plauti indus, šluostyti ir t.t), diena dienon. 
> Atrodo po kelių mėnesių 3-4, lyg ir atsistatė. Kažkiek vaikšto, valgyt pasidaro, mane 
> pažįsta, nors atmintis aišku jau suprastėjusi. Vistiek žmogus po insulto pasikeičia.
>
>
> Kiek supratau, reabilitacija buvo daroma neduodant žmogui užstingti ir visur jį 
> varinėjant :). Mol, jeigu užsigulės lovoje, iš vis bus blogai.
>
> Kiek čia moksliškai ir mediciniškai pagrįsta - neįsivaizduoju.
>
>
> pablas rašė:
>>  Drauga istiko insultas.Truko kraujagysle, issiliejo kraujas.
>> Desine puse paralyziuota.Kalba sunkiai.
>>  Guli provincijos ligoninej.
>>  Patarkit, kuo galeciau jam padeti.
>> Ir gal zinot, kokia buna gydymosi eiga, kiek trunka.
>> Gal yra kokiu nors subtilybiu, kuriu medikai neskuba atskleisti
>> (geresni vaistai ar pan.)ar teisingu vietu reabilitacijai?
>> Tarp kitko, jis buvo daznas svecias ir siame groupse.