lasui – Tu teisus, as suklydau, pirma kart nesamone parasiau (norejau 
atsaukti ta posta), dekui kad pataisei. Kainuoja komerciniams bankams tos 
paskolos ir, naturalu, kad ir rizika jie mazinasi. Gera kai Tave kazkas 
kritiskai vertina - vadinasi, bent skaito :)

Jei kalbeti tiksliai – 4% tai minimalus centrinio banko reikalavimas 
rezervui. Komerciniai bankai gali laikyti ir daugiau rezervo. Is cia ir lito 
nepadengimas (tam paciam poste rasiau, kad atvykstanti uzsienio valiuta i 
burbulinius pinigus neisiskaiciuoja, nes ji irgi dengiama rezervu kai vyksta 
keitimas i litus). Faktas tas, kad paskolu isdavimo bumo laikais 
multiplikatorius veike labai gerai, dabar jis mazdaug lygus 1 (taigi, turtas 
tais burbulo ekonomikos laikais tikrai pilnos sumos nekainavo).

Pasiziurekim kaip gi viskas su salies valiuta:

I banka ateina pradinis indelis 100,000 litu

Bankas paskolina 96 tukst litu – pries tai idedamas i rezerva pvz 4% (gali 
ir daugiau)

NT Pardavejas gauna pinigus, Indelis vienokia ar kitokia forma sugrizta i 
vidine rinka  -

Bankas paskolina 92.16 tukst (nebutinai tas pats bankas, bet bankai dar ir 
megsta jungtis laikui begant)

NT Pardavejas gauna pinigus, Indelis  sugrizta

Bankas Paskolina 88,47 tukst

NT Pardavejas gauna pinigus, Indelis sugrizta



Ka turim vidinej sistemoj:

CB rezervas 4%x3

Indeliai – (276K litu)

Paskolos – (276K litu)

Ir viskas is 100,000 lt pradinio indelio



Tarkime indeliai grizta i ta pati banka, ir paskolos isduotos irgi tame 
paciame. Bankui paskolos dengia indelius ir daro pliusa. Praeina 1 metai 
laiko. Bankas gauna nuo x3 paskolu palukanu procentus, indelininkai vis dar 
skolingi praktiskai visas skolos sumas, jie moka tik palukanas. Vienas 
skolininkas nebeisgali atiduoti paskolos. Jis pats parduoda turta uz 60K, 
atiduoda dali paskolos bankui (vietoje pradines 100K paskolos, uz kuria dar 
sumoketas 20K pradinis inasas pardavejui). Viso gaunasi -70K 
besiskolinanciajam (turtas pirktas uz 120K + 10K palukanu – 60K vertes 
atgauta). Bankas atgauna 60K + metu palukanas (10K) uz 100K kazkada isduota 
paskola (kaip Vidas ir sake) viso apie -30K bankui. Bankui iskyla problema – 
kuo kompensuoti likusia indelio suma. Si suma 30% yra maksimalus banko 
nuostolis, blogiau jam buti negali. Bet geriau buti - gali!

Pvz galimas ir kitas variantas – besiskolinesis neparduoda turto, o tiesiog 
ji atiduoda kad bankas nuo jo atsiknistu (vakarykstes Latvijos Premjero 
kalbos). Bankas tuomet laimingas. Jis turi turto, kurio verte buvo 120K, 
dabar 60K. Bet realaus turto, o ne popieriuku is oro (dali kuriu bankai 
sukure patys, ka zinai kaip ten su ta valiuta bus, santykiai perrisami 
laikui begant).

Pasiziurekime, kaip gi klostysis situacija po 4 metu. Cia prasideda idomus 
dalykai. Visi 3 indelininkai moka beveik vien palukanas, labai mazai 
paskolos atiduoda (tarkime, kiekvienas per metus imoka po 20K (10K 
palukanu/10K paskolos)). Vienas indelininkas ‘’uzluzta’’. Bankas atgauna po 
10K palukanu kas metai nuo kiekvieno indelininko – tai viso labo yra 
3x10x4=120K. Taigi, per si laikotarpi viena paskola bankui jau atsipirko 
pilnai 100%, like 20% padejo islaikyti darbuotojus tu 4 metu begyje. Ir jam 
jau nusisvilpt ant sio ‘’uzluzelio’’. Ir su juo bankas jau ne minuse. Maza 
to, skolininkas parduoda turta uz 60K (tarkime, verte velgi po 4 metu smuko 
50%) ir atiduoda likusia dali paskolos bankui. Taigi, sumoje bankas po 4 
metu jau yra gaves 180K. Tuo tarpu nuostolis ‘’uzluzusiam’’ skolininkui –60K 
(100K paskola + 40K sumoketu palukanu + 20K pradinis inasas - 40K grazinta 
paskolos dalis - 60K atgautos vertes). Siame momente skolininkas supranta, 
kad tik nuomavosi plota ir dar lakste remontus darydamas. Taigi, labai 
svarbu yra laikas, kokiame laiko momente skolininkas uzluzo.

Taigi, aisku, kad siame dvieju pusiu sandoryje bankas visuomet nukentes 
maziau. Absoliuti lietuviu dauguma paeme paskolas butent gyvenamajam plotui 
o ne investicijoms, todel naturalu, kad sis atsakomybes klausimas yra opus. 
Is tiesu kaltos yra abi puses vienodai ir kvaila tai paisyti tik ant 
besiskolinanciojo galvos. Pastarojo pagrindine klaida - del savo tamsumo jis 
nezinojo kada burbulo metu iseiti is rinkos. Jeigu panagrinetumem masiu 
psichologija tai didzioji tautos dalis butent ir elgiasi kaip pagrindine 
mase, nesama sroves - kaimynas ima - ir as imu. Bankas norejo uzdirbti 
daugiau pinigu, del to skolino bet kam (uz ka turetu prisiimti atsakomybe). 
Tas bet kas norejo gyventi geriau, ir pasiskolino negalvodamas.

PS Dabar pakeiskite zodi komercinis bankas i TVF, o besiskolinantysis – i jo 
klientus (pvz Latvija, Vengrija) ir suprasite, kaip mus dulkina. Ir kaip tai 
gali buti vadinama pagalba saliai? Skolininko (politiku) lukesciai yra 
perdeti, o ekonomikos perstrukturizavimas yra sudetingas dalykas, tad 
dabartinemis Lietuvos salygomis visos paskolos yra ne kas kita, kaip 
neatsakingas islaidavimas.