"+
"hyperspace" <nospam@dot.com> wrote in message 
news:h59f6c$r90$1@trimpas.omnitel.net...
> Susiruošė diedukas iš Gargždų Klaipėdon, grūdų parduoti. Pasikinkė kumelę, 
> prisikrovė vežimą grūdų ir į Klaipėdos turgų išvažiavo. Neilgai trukęs 
> grūdus pardavė, reik važiuot namo, bet kumelė nė iš vietos nekruta. 
> Diedukas ir gražiuoju, ir stūmė, ir įkalbinėjo, ir į ausį šnibždėjo, 
> meilius žodelius kalbėjo... O kumelė kaip stovėjo vietoj, taip ir stovi.
> Diedukas nebežino ką daryt, stovi, ašaros akyse tvenkiasi. Staiga prie jo 
> prieina policininkas ir klausia:
> - Dieduk, ko taip dūsauji?
> - Tai kad namo reik važiuot, o stovi ir viskas!
> - Tai tu nueik iki šalia esančios vaistinės, nupirk garstyčių, švystelėk 
> saują kumelei po uodega - parlėksi su vėjeliu.
> Diedukas taip ir padarė: nubėgo į vaistinę, nusipirko garstyčių, pakabino 
> saują ir šast kumelei po uodega! Kumelė tik švyst ir nuvarė keliu. 
> Diedukas net į vežimą nespėjo įšokti.
> Stovi jis su tuo garstyčių indeliu, nežino ką daryt, kaip tą kumelę 
> pasivyt. Ach, galvoja, buvo nebuvo! Pakabino saują garstyčių, sau per 
> užpakalį tik švyst! Ir nespėjęs net kelnių užsimaut - paskui kumelę!
> Tiek varė diedukas, kad net kumelę aplenkė! Parlėkė iki Gargždų, pro kiemą 
> lėkdamas rėkia bobutei:
> - Bobut! Tuoj kumelė parbėgs, pririšk!
> Bobutė:
> - Diedai, diedai, o kur tu varai?!
> - Aš į Vėžaičius! Apsisuksiu ir grįšiu...