Tiksliau prisitaikytų ir prie defliuojančių, jei nebūtų alternatyvos. Bet šiuolaikiniame pasaulyje alternatyva yra. Tad defliuojantys daugiau atliktų kaupimo funkciją (būtų daug vertingiau nei auksas, jei jų kiekis nedidėtų), o apyvartoje daugiau cirkuliuotų infliaciniai (ne kokie hiperinfliaciniai, bet pakankamai prognozuojami ir patikimi). 

"bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message news:hdj7jn$sd5$1@trimpas.omnitel.net...
> Beda tame, kad blogi (infliuojantys) pinigai rinkoje isstumia 
> geruosius(defliuojancius),
> nes blogus zmones linke atiduot, kai gerus pasilaikyt. Todel pinigams
> tampant defliuojanciais mainai (ekonomika) sustoja
> 
> "Doc" <giedriusc_aciunereikia_@gmail.com> parašė naujienų 
> news:hdhl32$dsr$1@trimpas.omnitel.net...
>> Ne pirmą kartą gvildenta tema ir ne pirmą kartą išsiaiškinta, kad šis 
>> teiginys yra klaidingas, todėl labai keista, kad prie jos vėl ir vėl 
>> grįžtama. Jei trumpai, tai paskolų atidavimas su palūkanomis nereikalauja 
>> pinigų kiekio didėjimo, nes visi rinkos dalyviai vienas su kitu yra susiję 
>> begale ryšių, todėl tuos pačius pinigus galima grąžinti kelis kartus prieš 
>> tai juos gavus už kelis kartus parduotas prekes ar/ir paslaugas.
>>
>> Pvz. A perka prekes ir/ar paslaugas (toliau PP) iš B, B perka PP iš A. 
>> Vieną dieną A paskolina B 100Lt, B pažada grąžinti 200Lt. Kad tą padaryti 
>> nereikia jokio pinigų kiekio padidinimo, tiesiog kurį laiką B bus 
>> priverstas kurį laiką pirkti PP mažiau iš A nei kad A perka iš B, todėl B 
>> galės sutaupytus pinigus atiduoti A kaip skolą plius palūkanos.
>>
>> --
>> Doc
>>
>> "RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message 
>> news:hde6cq$3b5$1@trimpas.omnitel.net...
>>> Beje, kadangi paskolų su palūkanomis atidavimas reikalauja pinigų kiekio 
>>> didėjimo
>>