Man amerikos normos aktualios, tad seku kaip juda.

Pirmas kėlimas buvo 0.25%, po mėnesio buvo +0.5%, ir tikisi kad dar po 0.5% kels bet du sykius ateity, tada gal mažins iki +0.25%.

Realiai ekonomikai tai daro didžiulę įtaką - skolintis tampa brangu. Nebeišeina kosmoso mokėt už NT skolinantis be saiko, prisiskolinę turi mažiau pinigų kišenėj, žodžiu krenta vartojimas. Visa tai stabdo ekonomiką ir infliaciją, smukdo akcijų rinką - krenta įmonių pelnai, tuo pačiu ir akcijų kainos.

Yra dafiga rodiklių kuriuos seka (jobless claims, CPI ir t.t.), ir pagal juos atitinkamai kaitalioja palūkanų politiką. Visi rodikliai laginantys, tad perlenkti lazdą nesudėtinga.

Blogiausia būna, kai ekonomikoj šikna ir BVP krenta, o inflacija išlieka. Tai vadinasi stagfliacija ir nelabai yra kaip išgydyt, nes infliacijos mažinimo priemonės dusina ir ekonomiką.



On 2022-05-31 11:27, Tomas wrote:
> 2022-05-31 11:16, sail rašė:
>> primink kada, aš jau neatsimenu kada didelis skirtumas buvo.
> > JAV rodos 2016-2020 gyveno su teigiamom palūkanų normom, EZ - neigiamom. > Ir nieko.
> > Apskritai, tie palūkanų didinimai mažinimai turi labai ribotą įtaką > realiai ekonomikai (aišku jei palūkanų norma nepakeliama kokias 10, 20 > ar 30 p.p., o to civilizuotame pasaulyje niekas nedarys).