neuzhtekt. Net dyzelines oubi 100 antras ventiliatoriaus greitis jungdavosi prie 105C radiatoriuj -- Dainius "Suomis OOOO" <suomis@bar.lt> wrote in message news:h2vokt$ahj$1@trimpas.omnitel.net... > na nereikia la la ... > jau pradzioje pasakiau kad del konkreciu laipsniu nesigincysiu, taciau: > 1) viena is sudedamuju ausinimo skyscio daliu - vanduo > 2) kuo didesnis slegis, tuo virimo temperatura aukstesne > 3) ausinimo sistema turi netureti "skyliu" > apie tai kalbame vienodai... > > galima zinoma iki nukritimo gincytis ir irodineti kokia temperatura bloke > ir kada uzverda, koks klampumo laipsnis, koks tankis ir kokios > koncentracijos ausinimo skystis suteikia daugiau satisfaksino varikliui ar > jo owneriui ir t.t. bet kas is to, tvarkingam varikliui uztektu ir > vandens... > > "Dainiushas" <skirdain@gmail.com> wrote in message > news:h2vo2c$9qi$1@trimpas.omnitel.net... >> jo, apie ta pati - temperatura. Tik apie skirtingus laipsnius :D >> >> -- >> Dainius >> >> >> "Suomis OOOO" <suomis@bar.lt> wrote in message >> news:h2vmts$888$1@trimpas.omnitel.net... >>> na man atrodo kalbame beveik apie ta pati.... >>> >>> "Laimis" <wiela@centras.lt> wrote in message >>> news:h2vlec$6d9$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Suomis OOOO rašė: >>>>> na del keliu + / - laipsniu nesigincysiu, taciau didesne esme (virimo >>>>> arba ne) yra slegyje ir "judejime" kuri sudaro vandens pompa, o ne >>>>> stebuklingo skyscio buvimas. >>>>> teoriskai supylus koncentrata gali "sukelti" virimo temperatura, >>>>> taciau uzsalimo rodikliai gali smarkiai sumazeti. >>>> >>>> Stebuklingo skysčio (*tirpalo*) esmė yra _aukštesnė_virimo_temperatūra_ >>>> (matuojama prie 1 absoliučios at., t.y. atmosferiniame slėgyje). Lygiai >>>> taip pat kaip ir gerokai žemesnė užšalimo temperatūra. >>>> Gerokai aukštesnė (10-60+°C; priklauso nuo koncentracijos), nei gryno >>>> vandens. >>>> Aušinimo skystis (tirpalas) slėgyje elgiasi labai „proporcingai >>>> panašiai“ kaip ir vanduo (nes ir sudarytas iš vandens): virimo >>>> temperatūra kylant slėgiui didėja. Tad jei grynas vanduo prie dviejų >>>> *absoliučių* arba _vienos_diferencinės_ atfosferos (2 at. viduje, 1 at. >>>> išorėje: tada įsijungia apsauginis vožtuvas, ar ne, t.y. iki 1+ >>>> diferencinės at. yra normalus, darbinis aušinimo sistemos slėgis?) dar >>>> neverda, nors temperatūra siekia (110-120°C), tai kito skysčio, kurio >>>> virimo temperatūra (atmosferiniame slėgyje) yra 110°C, dar neužvirinsi >>>> ir esant 130-140°C) temperatūroje. >>>> O sugedęs vožtuvas (ar pramuštas, kiauras radiatorius, t.y. nesandari >>>> sistema) čia labai gerai iliustruoja, kad/kaip skystis užverda: kai >>>> vožtuvas neveikia, tai užkilus slėgiui ir galų gale pramušus kokią >>>> skylutę (staigiai) krenta slėgis ir vanduo (ar labai jau atmieštas >>>> aušinimo skysčio koncentratas) gali užvirti (ir neretai užverda), arba, >>>> kai sistema nesandari, vidinis slėgis yra (gal tik kiek didesnis arba >>>> net ir mažesnis nei) atmosferinis, todėl (toks pats atmieštas aušinimo >>>> skystis arba grynas vanduo) užvirs jau ir normalioje variklio >>>> temperatūroje (sakykime 100+). >>>> >>>> Todėl, krapštant marmūzę po šnypščiančiu kapotu, reikia dar gerai >>>> pagalvoti kas čia iš tikrųjų kaltas: gerokai užkaitęs variklis, dėl ko >>>> užvirė aušinimo skystis (nors normalus aušinimo skystis paprastai >>>> tikrai negali užvirti, nes tai reikštų, manau, temperatūras link/virš >>>> 150°C) ar nesandari sistema arba sugedęs apsauginis vožtuvas. >>> >>> >> >> > >