na nereikia la la ... jau pradzioje pasakiau kad del konkreciu laipsniu nesigincysiu, taciau: 1) viena is sudedamuju ausinimo skyscio daliu - vanduo 2) kuo didesnis slegis, tuo virimo temperatura aukstesne 3) ausinimo sistema turi netureti "skyliu" apie tai kalbame vienodai... galima zinoma iki nukritimo gincytis ir irodineti kokia temperatura bloke ir kada uzverda, koks klampumo laipsnis, koks tankis ir kokios koncentracijos ausinimo skystis suteikia daugiau satisfaksino varikliui ar jo owneriui ir t.t. bet kas is to, tvarkingam varikliui uztektu ir vandens... "Dainiushas" <skirdain@gmail.com> wrote in message news:h2vo2c$9qi$1@trimpas.omnitel.net... > jo, apie ta pati - temperatura. Tik apie skirtingus laipsnius :D > > -- > Dainius > > > "Suomis OOOO" <suomis@bar.lt> wrote in message > news:h2vmts$888$1@trimpas.omnitel.net... >> na man atrodo kalbame beveik apie ta pati.... >> >> "Laimis" <wiela@centras.lt> wrote in message >> news:h2vlec$6d9$1@trimpas.omnitel.net... >>> Suomis OOOO rašė: >>>> na del keliu + / - laipsniu nesigincysiu, taciau didesne esme (virimo >>>> arba ne) yra slegyje ir "judejime" kuri sudaro vandens pompa, o ne >>>> stebuklingo skyscio buvimas. >>>> teoriskai supylus koncentrata gali "sukelti" virimo temperatura, taciau >>>> uzsalimo rodikliai gali smarkiai sumazeti. >>> >>> Stebuklingo skysčio (*tirpalo*) esmė yra _aukštesnė_virimo_temperatūra_ >>> (matuojama prie 1 absoliučios at., t.y. atmosferiniame slėgyje). Lygiai >>> taip pat kaip ir gerokai žemesnė užšalimo temperatūra. >>> Gerokai aukštesnė (10-60+°C; priklauso nuo koncentracijos), nei gryno >>> vandens. >>> Aušinimo skystis (tirpalas) slėgyje elgiasi labai „proporcingai panašiai“ >>> kaip ir vanduo (nes ir sudarytas iš vandens): virimo temperatūra kylant >>> slėgiui didėja. Tad jei grynas vanduo prie dviejų *absoliučių* arba >>> _vienos_diferencinės_ atfosferos (2 at. viduje, 1 at. išorėje: tada >>> įsijungia apsauginis vožtuvas, ar ne, t.y. iki 1+ diferencinės at. yra >>> normalus, darbinis aušinimo sistemos slėgis?) dar neverda, nors >>> temperatūra siekia (110-120°C), tai kito skysčio, kurio virimo >>> temperatūra (atmosferiniame slėgyje) yra 110°C, dar neužvirinsi ir esant >>> 130-140°C) temperatūroje. >>> O sugedęs vožtuvas (ar pramuštas, kiauras radiatorius, t.y. nesandari >>> sistema) čia labai gerai iliustruoja, kad/kaip skystis užverda: kai >>> vožtuvas neveikia, tai užkilus slėgiui ir galų gale pramušus kokią >>> skylutę (staigiai) krenta slėgis ir vanduo (ar labai jau atmieštas >>> aušinimo skysčio koncentratas) gali užvirti (ir neretai užverda), arba, >>> kai sistema nesandari, vidinis slėgis yra (gal tik kiek didesnis arba >>> net ir mažesnis nei) atmosferinis, todėl (toks pats atmieštas aušinimo >>> skystis arba grynas vanduo) užvirs jau ir normalioje variklio >>> temperatūroje (sakykime 100+). >>> >>> Todėl, krapštant marmūzę po šnypščiančiu kapotu, reikia dar gerai >>> pagalvoti kas čia iš tikrųjų kaltas: gerokai užkaitęs variklis, dėl ko >>> užvirė aušinimo skystis (nors normalus aušinimo skystis paprastai tikrai >>> negali užvirti, nes tai reikštų, manau, temperatūras link/virš 150°C) ar >>> nesandari sistema arba sugedęs apsauginis vožtuvas. >> >> > >