On 2025-02-08 18:16, Grzegorz Brzęczyszczykiewicz wrote:
> Valstybė nenustato servituto. Servitutas visų pirma yra susitarimas.
> Bendrąja prasme, servitutas gali būti nustatytas ir "valstybės". Pvz. dvi valstybinės įmonės kadaise turėjo servitutą savo teritorijoje, vėliau viena iš jų prichvatizuota. Servitutas lieka galioti.


> Servitutas eiti ir važiuoti gali būti bet kurioje vietoje ir servituto davėjas turi teisę nuspręsti kur tą servitutą jis gali suteikti.

Kaip aš supratau aprašytą situaciją, tai kalbėti kur jis "gali ar negali būti", nėra prasmės, nes jis jau de facto yra nustatytas konkrečioje vietoje. Servituto gavėjas turi teisę nuspręsti servituto vietą iki tol, kol jau ta teisė suteikta.

> Jei servituto gavėjui netinka tai, kas ten yra - jis pats ir turi neatlygintinai įsirengti servituto funkcionavimui reikalingą infrastruktūrą.
> Ne. Servituto davėjas formaliai siūlo ne "servituto nustatymą", o "esamo servituto perkėlimą" į kitą vieta, tam siūlydamas vietą, cituoju - "ir siūlo KELIO servitutą nustatyti tokioje vietoje, kur 15 metrų pločio ir 8 metrų gylio upelio vaga ir nėra ir niekados nebuvo nei kelio, nei takelio".

Į tokią vietą jam ne tai kad perkelt servitutą, bet ir nuo nulio servitutą sukurt neleistų joks teismas, nes tai nusižengia servituto suteikimo principams, LAT suformuluotai praktikai ir, neabejoju, dar kalnas kokių nors aplinkosaugos norminių teisės aktų.

> Jei servitutas ilgą laiką nenaudojamas pagal paskirtį, servituto davėjas turi teisę kreiptis dėl servituto teisės panaikinimo.
> -- Bet kažko man atrodo, jog tai neturi nieko bendro su nagrinėjama situacija ;)