Na tai del laiko matau nuomones panasios. Neturiu ka veikti, tai galvoju toliau. Turim va pruda su stovinciu vandeniu. Nagrinesim jo pavirsiu. Sakykim neveikia jo isorines jegos - pavirsius stiklinis. Ir tik pyst - akmuo pareina i ta vandeni (turim isorines energijos impulsa, ne esme - vienas akmuo ar daugiau, nuo to tik bangos pavirsiuje skirtingai plis ir interferuos). Na ir uzverda veiksmas - bangos eina nuo centro, pleciasi, slopsta. Paimam pacios pirmos (nors nebutinai) bangos nuo epicentro (sakykim ji apskritimo formos ziurint i pruda is virsaus) virsune. Dedam ant jos du taskus netoli vienas kito. Na ir gaunasi, kad tie taskai, tolstant bangai nuo epicentro - taip pat tolsta ne tik nuo epicentro, bet ir vienas nuo kito (didysis sprogimas). O vat paziurejus atidziau matome, kad tame vandens pavirsiuje buvo daugybe smulkiu sakykime ziedadulkiu ir nuo tu bangu jos pajudejo aukstyn-zemyn, kairen-desinen, gal kai kurios kazkiek ir pakeite savo koordinates epicentro atzvilgiu, kai kurios - gal ir ne, nors ir judejo. Taciau tas ju judejimas - nieko bendro su tasku, lekianciu ant bangos keteros judejimu neturi. Tai vat idomiai vedant analogijas tada gaunas - ikrites akmuo (ir jis juk yra nesuvokiamas to dvimacio pavirsiaus gyventojui, nes yra trimatis) suteike energijos, kuri pasireiskia skirtingai skirtingiems objektams. Musu Visatai akmens analogas galetu but kazkoks objektas is aukstesniu matavimu erdves. Taskai, tolstantys vienas nuo kito ant bangos keteros - materija (didysis sprogimas). Ziedadulkes - ka as zinau, sugalvokit patys :) Sakykim tai stygos (cia as apie stygu teorija viena akimi kazka skaites pezu). Na ir gaunasi, kad va bangos tolsta nuo epicentro, judejimas (tiek bangu, tiek ziedadulkiu) rimsta, materija issilaksto kazkokioje tai erdveje (prudas tai juk gali but ir didziuuulis :) ) Ir stai po kazkiek laiko vel turim singuliarini taska (vel idealu vandens pavirsiu be bangu) ir vel laukiam naujo pirmoko griztancio po pamoku su akmeniu kiseneje... :) Kiek lauksim - paskaiciuot neimanoma, judejimo juk jau jokio nebera, tai vat ir kaip matuot (laiko) - nebeliko. Vat jums ir nei erdves, nei laiko - kol neistars kazkas "tebunie sviesa!" :)) "siGis" <s@s.s> wrote in message news:ji82gv$q1l$1@trimpas.omnitel.net... > Man tai suprantamiau kai kalbama apie laika kaip neatsiejama judejimo, > pokycio, veiksmo dali. Jeigu visos visata sudarancios elementariosios > daleles nejuda viena kitos atzvilgiu tai ir laiko kaip ir nelieka. Tokiu > atveju daleles galetu ir neprarasti savo savybiu kurios nesusije su > judesiu. Nelabai gaunasi suprasti kad laikas galetu buti pats sau kaip > koks daigtas, arba tada tai jau ne laikas, o visai kas kita. > > "Vilkas Pilkas" parašė naujienų news:ji7jmm$6ke$1@trimpas.omnitel.net... > > O, visai nebloga teorija. Tik d?l laiko - tai dar klausimas, ar jis > atsirado. Jud?jimas - taip, o d?l laiko - esu ?alininkas t?, kurie mano, > kad > laikas - tik susitarimo reikalas. > > > "siGis" <s@s.s> wrote in message news:ji2ob3$sse$1@trimpas.omnitel.net... >> Taip viskas buvo visada - tik laiko nebuvo, kas lygu, kad nebuvo nieko. >> Laikas atsirado tada kai tai kas buvo visada (= niekas), pradejo judeti. >> Klausimas - kas galejo isjudinti nieka (=tai kas buvo visada)? Tai galejo >> padaryti tik energija kuri buvo visada tik iki kazkokio laiko >> nepasireiske. Tokia energija yra potencine energija. Ji kaip ir niekas. >> Nei paciupinesi, nei pajausi, nei ismatuosi, bet ji yra. Jai islaisvinti >> reikejo pyrstelejimo. Tada atsirado laikas, evoliucija ir mes. >> :) >> >> "vaiku darzelis" para?? naujien? >> news:ji0v47$g1t$1@trimpas.omnitel.net... >> >> Manau, kad visada buvo kazkas ir jokios pradzios >> nebuvo, nes negali is nieko atsirasti kazkas. >> Taigi, kodel yra kazkas, o ne nera nieko? >> >> > > >