Priklauso nuo kodavimo efektyvumo. Absoliutų limitą nustato Shannon–Hartley 
teorema. Čia aš aišku ne tiesiai apie svorį kalbu.

"Toxis" <toxis@spam's_yvil_takas.lt> wrote in message 
news:gptng7$4qv$1@trimpas.omnitel.net...
> shiek tiek patrolinsiu, ish kart sorry:)
> taigi, chia vistiek renkasi fiziku, ar su shiuo dalyku kazhkur miegojusiu 
> asmenu, taigi trumpa prieshistore:
> Sekmadieni per natGeo kanala perzhiurejau labai faina laidele apie time 
> trave (ne kokia gausiai fantastine, o hm.. moksline laidele:)... taigi ten 
> vienas individas sukonstravo kazhkoki prototipa aparachiuko kur lazeriu 
> pagalba jis mat time travelins, tiesa ne pats, o geriausiu atveju 
> informacija galima persiust.. kiek tas jo aparatikas yra normalus, o kiek 
> visishkas belekas niekas nepasake, bet kadangi apie ji rode pachiam laidos 
> gale galima suprast, kad tai pachiu geriausiu atveju visishkai teorinis 
> modelis.
> Bet negana to bebandant uzhmigt mane pradejo kankint visokios durnos 
> mintys, kaipo:
> -O kiek sveria informacija? Pvz kiek sveria kilobaitas? o megabaitas? O 
> gigas ar terabaitas?
> Kodel kyla tokios mintys? ogi sakykim, tik sakykim, jei kazhkoks uber 
> keistai nesveikas aparatikas visgi galetu egzistuot kazhkada ateityje, jis 
> susidurtu su problema, kuo didesi dalyka reiktu nusabachint i praeiti, tuo 
> daugiau energijos reiktu, tai shtai kiek gi sveria megabaitas?
> Ash suprantu, kad pasverus tushchia terabaito talpos harda ir pasverus 
> pilnai prirashyta jis niekuo nesiskirs:) Bo sakykim, galima teigti, kad 
> net tushchias hardas (sd ar kas ten bebutu) turi pasyvia aktualia 
> informacija. t.y. nors teorishkai ten nieko nera, bet praktishkai jis 
> apgalvotas laikyt butent tiek informacijos, taigi ji kaipir ten yra, tik 
> neaktualizuota.
> Tada pats sau pradejau prieshtaraut - sakykim, bet juk jei mes sugalvosim 
> (jei dar nera) kaip koduot informacija fotonuose - tai juk net "tushchias" 
> fotonas tures atitinkama kieki neaktualizuotos informacijos.
> Tai visgi, kiek sveria megabaitas?:)
>