nezinau, kaip visa tai baigesi (tema senoka)
bet... pasiimdamas dar labiau save pazeminsi
priimk tai kaipgyvenimiska pamoka. (nesiulau jokiu budu daryti taip su kitom
merginom, kaip dare su tavim) naudotis gali abi puses, visaip.

geriau iseiti is viso to pakelta galva. laiko reikia. laiko. tegul eina ji
su tais rubais kur nori ir pas ka nori.. neatnes tai laimes.

turi issiskaudeti. ir kai praeis- laimes bus pilnos kelnes ;)

"belekas" <bleekas@ddd,dd.j> wrote in message
news:h818d7$b8j$1@trimpas.omnitel.net...
> Nu blin patarkit. Ka tik issiskyriau gan skaudziai su antraja puse.
> Issiskyrimo priezastis - jos neistikimybe. Beda tame, kad buvau ant tiek
> tupas/isimylejes kad nemaciau jos "zaidimo" ir dovanojau jai ivairias
> brangias dovanas, kurios primena musu draugyste. Nors is jos nesu gaves
> nieko, net per gimtadieni. na ne piniguose siaip esme. Esme tame, jog
> nesuprantu, ar cia mano pyktis taip mane uzvalde, ar cia kazkiek ir protas
> sneka. Norisi nuvaziuot, paimt viska kas doavanota, ir sunaikint jai pries
> akis. Suplesyt visas nuotraukas, visa kompa suformatuot, kad neliktu nei
> vienos nuotraukos, nei vieno daiktelio, kuris primintu jai apie mane.
> Noriu kad ji neturetu nieko, nieko is manes. is vienos puses manau kad
> taip elgtis tikrai vaikiska (kas buvo tas buvo, dovanota juk per geras
> akimirkas), bet is kitos puses kai sitaip pasielgta nenoriu kad pas ja
> liktu nieko, kas primintu mane. net negaliu apkesti minties, kad ji kada
> nors uzsides mano dovanotadrabuzi ir iseis su kokiu chachaliu i baliu. Nes
> cia buvo sitaip padliskai pasielgta, jog net issiskiriant buvo meluojama
> ir prisiekinejama nekaltumu. Patarkit is neutralios pozicijos, ar pasiimti
> viska, ar palikti, lai turi,  nes jau nesuvokiu, kur inirsis, kur sveikas
> protas.
>