Cia groja tavo izeista ambicija.
palik viska kaip yra, skudurai susivalkios, o ko jai nereikia, pati istrins 
is kompo.
   Kuo daugiau zaisi su savo pykciu, tuo blogiau bus tau paciam. Pamirst ir 
zengt gyvent toliau.

"belekas" <bleekas@ddd,dd.j> wrote in message 
news:h818d7$b8j$1@trimpas.omnitel.net...
> Nu blin patarkit. Ka tik issiskyriau gan skaudziai su antraja puse. 
> Issiskyrimo priezastis - jos neistikimybe. Beda tame, kad buvau ant tiek 
> tupas/isimylejes kad nemaciau jos "zaidimo" ir dovanojau jai ivairias 
> brangias dovanas, kurios primena musu draugyste. Nors is jos nesu gaves 
> nieko, net per gimtadieni. na ne piniguose siaip esme. Esme tame, jog 
> nesuprantu, ar cia mano pyktis taip mane uzvalde, ar cia kazkiek ir protas 
> sneka. Norisi nuvaziuot, paimt viska kas doavanota, ir sunaikint jai pries 
> akis. Suplesyt visas nuotraukas, visa kompa suformatuot, kad neliktu nei 
> vienos nuotraukos, nei vieno daiktelio, kuris primintu jai apie mane. 
> Noriu kad ji neturetu nieko, nieko is manes. is vienos puses manau kad 
> taip elgtis tikrai vaikiska (kas buvo tas buvo, dovanota juk per geras 
> akimirkas), bet is kitos puses kai sitaip pasielgta nenoriu kad pas ja 
> liktu nieko, kas primintu mane. net negaliu apkesti minties, kad ji kada 
> nors uzsides mano dovanotadrabuzi ir iseis su kokiu chachaliu i baliu. Nes 
> cia buvo sitaip padliskai pasielgta, jog net issiskiriant buvo meluojama 
> ir prisiekinejama nekaltumu. Patarkit is neutralios pozicijos, ar pasiimti 
> viska, ar palikti, lai turi,  nes jau nesuvokiu, kur inirsis, kur sveikas 
> protas.
>