p.s. Nepaisant to, kad, anot tavo šaltinių, "Hirošimos/Nagasakio paveikti asmenys neturėjo teisės turėti vaikų", tokių vaikų buvo pakankamai daug, ir buvo renkama išsami jų sveikatos statistika. Ir nepavyko aptikti jokių jų apsigimimų, onkologinių ar kitų ligų padidėjimo lyginant su kitais. Buvo atlikti ir tyrimai, įvertinantys Hirošimos/Nagasakio aukų, gavusių didesnę už normalią radiacijos dozę, gyvenimo trukmę. Paaiškėjo jog jų vidutinė gyvenimo trukmė sumažėjo vidutiniškai mažiau nei 4 mėnesiais. Jeigu visus skirstyti pagal gautą dozę, tai gavusiųjų dideles dozes gyvenimo trukmė sumažėjo daug labiau, o anot kai kurių tyrimų, gavusiųjų tam tikras mažesnes dozes, vidutinė gyvenimo trukmė net pailgėjo. Nors kiti tyrimai tos gyvenimo trukmės pailgėjimo nerado. Pagrindiniai neigiami efektai pasireiškė tiems, kurie gavo didelę dozę - mirė iš karto ar po kelių mėnesių. Taip pat padaugėjo vystymosi defektų tarp tų, kurie bombardavimą patyrė būdami motinos įsčiose. Taipogi per 10 metų pasiekė piką bombardavimą patyrusių vaikų leukemijos atvejų padidėjimas. Tuo tarpu "kietųjų" auglių padaugėjimo iš esmės nepavyko aptikti; netgi žmonėms, gavusiems artimą mirtinai radiacijos dozę, susirgti "kietojo auglio" vėžiu tikimybė padidėjo tik kelis kartus. Taigi, nors buvo baimė, kad branduolinis bombardavimas gali vietovę ilgam paversti dykyne ir turėti labai sunkių pasekmių ateinančioms kartoms, laimei, neigiamos pasekmės iš esmės nebuvo labai ilgalaikės. Kadangi bombos buvo susprogdintos ore, dauguma radiacijos išsisklaidė savaičių bėgyje, o ilgo skilimo pusperiodžio nuosėdų iškrito nedaug. Šiuo metu bombardavimą patyrusių miestų radiacinis fonas iš esmės neviršija normos, o kokių nors sveikatos nukrypimų nuo normos kartoms, gimusioms po bombardavimo, nepastebėta. Aišku, geriau tai niekada nepasikartotų, nes daugybė žmonių žuvo, patyrė dideles kančias, o dar daugiau visą savo gyvenimą nugyveno pastovioje baimėje, daug jų gniuždė ir pastovūs prievartiniai sveikatos tyrimai. Beje, ir tarp žmonių, išsikėlusių iš Černobylio katastrofos vietos ar dalyvavusių likviduojant jos pasekmės, didžiausios problemos yra psichologinės. On 2012.10.22 10:53, RaR wrote: >> Japonijoje Hirošimos/Nagasakio paveikti asmenys neturėjo teisės turėti >> vaikų. Nepaklususios buvo medžiojamos ir abortuojamos bei >> sterilizuojamos. To statistikoje nerašo, bet tai statistiką turėjo > > > Gal galima rimtesnių nuorodų, kad buvo vykdoma tokia praktika? > > Šiaip jau stiprios radiacijos neigiamas poveikis įrodytas - spindulinė > liga ir t.t. Gi su silpnomis dozėmis yra kebliau. Pvz. tiriant > Černobylio pasekmes, tvirtai nustatytas tik skydliaukės vėžio atvejų > tarp vaikų padidėjimas. Didelės to dalies galima buvo išvengti laiku > išdalijus jodo tabletes. Bet šių radioaktyvaus jodo sukelto vėžių atvejų > išgijamumo procentas buvo stebėtinai aukštas - netoli šimto procentų. > Taip kad iš 6 mln. paveiktų, tvirtai siejami su radiacija yra tik 6 > mirties atvejai (neskaitant tų, gavusių didelę momentinę radiacijos dozę). > > > >> gerokai pagerinti. Į JAV kasmet priplūsta milijonai sveikų žmonių iš >> kitų kraštų, todėl statistika pirminės populiacijos išsigimimo nerodo. > > > Šiaip jau tie afroamerikiečiai dažnai ir turi daugybę sveikatos problemų > - iškart po jaunystės nutukimas ir širdies-kraujagyslių ligos. Matyt, > neprisitaikę prie sočios ir pastovios mitybos. > > > >> Paimkim kokią nuskurusią Afrikos bambėziją. Teko per teliką matyti >> kultūrinių laidų apie juos (ne reklamų, skatinančių 'aukoti vaistams')? >> Didelės šeimos su įvairių amžiaus grupių atstovais ir senių tikrai nėra >> mažai ar vienas kitas. O išgyvenimo vidurkis ten turbūt bus apie 40 >> metų. Ar tai reiškia, kad ten žmonės ligotesni nei amerikonai? > > > Aišku, kad ten, kur medicinos pagalba menka, žmonės yra žymiai sveikesni > - tiesiog ligoti neišgyvena, natūrali atranka. > > > Išvijus >> iš ten 'gydytojus be sienų' su jų pampersais apmokėtomis vakcinomis ir >> parūpinus jiems švaraus vandens, bambėzai sumuštų visus ilgaamžiškumo >> rekordus, nes jie yra sveiki ir prisitaikę išgyventi, o mes - ne. Bet >> mūsų statistika - dvigubai geresnė. > > > Nieko jei nesumuštų, kaip ir prieš šimtą - porą šimtų metų nemušė tų > rekordų dabar didele gyvenimo trukme galinčios pasigirti šalys. Menkas > kūdikių išgyvenamumas ir suaugusius šienaujančios infekcinės ligos > grąžintų vidutinę gyvenimo trukmę į 30-40 metų ribą (ten, kur iš jos jau > išlipta). O kad paskirų ilgaamžių rekordininkų pasitaiko - tai jų > pasitaiko daug kur, bet Afrika jiems, IMHO, ne pati palankiausia vieta. > > > >> Ir dar - šita ištrauka visiška beryšybė, nes tą patį skaičių turintys >> kraštai yra skirtingose vietose. Jeigu vienodus rezultatus turinčius >> kraštus sukišti į vieną vietą, tai Lt gal ir į 20-tuką patektų :))) >> 79,95 - wowww > > > Tai aišku, kad vidutinė gyvenimo trukmė priklauso ne nuo geografinės > padėties, o nuo sveikatos apsaugos lygio ir prieinamumo, kitų socialinio > išsivystymo veiksnių - higienos, žmonių išsilavinimo, skiepijimų ir pan.