> 1. zhodis zhinduolis nesibaigia ties zmogum.

žinduolis baigiasi ties "S"

> 2. niekad nemaciau nuo senatves susitraukusio bebro, briedzio, kishkio ar 
> kitokio laukinio gyvulio.

Kai sulauki tam tikro amžiaus, tai tik senus, susitraukusiu ir bematai. Nors yra ir teigiamų poslinkių-krizė regėjimą ir jauniems pagerino. Pamatę kokį "pensinyką" jau ir jaunieji linki jam kuo greičiau nusprogti (o ypač tada, kai "pensinykas" dar ir dirba, niekšelis) ir užleisti jaunam vietą.

> 3. pats zinai kad naturaliai gamtoj gyvenantys zmones irgi nelabai 
> sulaukdavo ryskiu senatves pozymiu.

Iš kur čia žinosi. Rašytinių šaltinių iš tų laikų kaip ir nelikę.

 > kam mes valgom eriena ar vershiena jeigu tam gyvuliui dar augt ir augt?

"Mes" dar gerai gyvenam, kad ėrieną ir veršieną pipinam. 
Pasigauni žmogus per savaitgalį kelis kilbukus, ir tuos pasislėpus reik suvalgyt, kad gamtos mylėtojai negėdintų.
 
 Va, Jonas nurodė dalį tikslių senatvės požymių: "Pagavo anuomet karšiuką kilograminį, o tas - susitraukęs, raukšlėtas, pypkė bedantėje burnoje?"
O kadangi karšiukas pypkę žinda, tai ir jį jau prie žinduolių galima...