jeigu cha nepriestaraus, skaitineju satenus, gal is inercijos mielesnius
negu cionyksciai straipsniai. kazlauskaites ispudziai is visuotiniu
linksmybiu senamiestyje. man jos rodos tiek pat svetimos, kaip ir jai. ana
diena drozem ta senamiescio vieta, kur rodykle skelbia "bernardinu ir
svonos baznycia", kai prikibo vaikinas raudonu bliuzonu klausdmas "inglis,
dzerman?". pasirinkome inglis. gana sklandziai myke savo skurdzia istorija
apie tai, kad atvaziavo is maskvos (meluoja susiriesdamas, nes ruski is
akcento iskart pazinsi). sako, anksciau cia buvo tarybu sajunga. ar zinote
istorija? - vis dar angliskai paklause. mes sutartinai atsakeme "no",
nezinome istorijos. toliau kaulijo simto euru, paskui dvidesimties,
desimties, paskui nors kiek ir parode atsiraitojes baisia melyna sutinusia
zaizdota koja. vargsas vaikis besas narkomanas. mielas pasiule jam eit i
ligonine, o as i rusu ambasada. pamates, kad nieko is musu nepes,
atsisveikino draugisku "fakju". dar nebuvau girdejus taip atsisveikinant,
tai tikriausia buvo dzerman. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19906