jums leidus, neskaitysiu ka galvoja garbingoji nasle, neivykes rezisierius (uztat ekspertas) ir kiti netrivojantys pasireiksti ta tema. dabar ieskau youtubej molitvos za usopsych. vakar labai graziai giedojo batiuska, gal musu sunu amziaus. atrode tarsi is caro laiku. ryzavotai rudu plauku, balto veido, koki isivaizduojame ruso tipaza. graziai priziureta barzda. atejes iskart eme tvarkyti savo "darbo vieta". nukele geles nuo karsto kojugalio, vainikus perstate i sonus. is juodo lagamino su dangciu issieme balta skepeta, patiese tam, kad ant jos pasidetu maldaknyge. viska dare ramiai, neskubedamas ir be niekieno pagalbos. ne taip, kaip kataliku kunigai (na, dar ziurint kuris)- laukia kol bus apsokineti, nesa save kaip koki sventa torta. apsitvarkes batiuska kreipesi i negausius susirinkusius, kuriu maziau negu puse buvo provoslavai, kita puse (tarp ju ir as)- nezinia kas. provoslavai viska ir taip zino, pasake batiuska, bet jis paaiskinsias visiems taip, tarsi niekas nieko nezinotu. kalbejo, o tuo pat metu issieme is savo lagamino auksinius rankogalius ir, uzsidejes ant riesu, apvyniojo virvutemis, kad laikytusi (tai matydama, pagalvojau: nuo siol eisiu i baznyica, ten taip viskas grazu). tuomet jis papasakojo kaip kencia siela, kuri cia pat su visais. kaip ji issigandusi, matydama, kad kunas, kuriame ji buvo, yra nebegyvas. taigi maldos turetu jai padeti, palengvinti perejima i kita busena. dar, sako jis, molitva yra podvig, todel melstis reikia atsistojus. kas pavargsta stovet, pasedi ir pailsi. zinoma, neatkartosiu tiksliai jo zodziu, kurie buvo labai grazus ir naturalus. maldos uz mirusi trunka ar ne keturias valandas, bet sikart gavome sutrumpinta varianta, kuris isties neprailgo. ne veltui rusai vadina tai "otpevanije", nes popas meldesi progiesmiu, labai graziai vesdamas melodija. turi malonu balsa, nei per auksta, nei per zema. jokiu saldumu, veblenimu (kaip pas katalikus, jau atleisk, noe). viskas senaja slavu kalba, supranti tik pavienius zodzius, bet prasme daugmaz aiski. stai maldoj "teve musu", toj vietoj, kai mes sakome "gelbek mus nuo pikto", rusiskai - "ot lukavovo". tai juk daug archaiskiau ir prasme platesne. maldai ipusejus, i sale iejo senis su gelemis, matyt, mirusios mano dedes zmonos (ruses) giminaitis ar pazistamas. jis iskart isijunge i malda, zemai lenkesi zegnodamasis (popas paaiskino, kad zegnotis galima tuomet, kai jauti, kad tau reikia). matesi, kad obriadai jam ne naujiena. paskui, jam pasisukus, pamaciau ant svarko ordinu juosteles, visa bloka. kaip viskas susipainiojo - juk keistoka matyt besimeldzianti karo veterana. antra vertus, tai stereotipas. juk medaliai reiskia, kad jis tik kariavo, bet nebutinai buvo komunistas. stai tokie ispudziai. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19732