Kuo ta mirtis tokia baisi ? Ir kodel liudnas galas ? Na, iseinama. Po to vel zmogaus esybe (duselei , sielai , ... kaip kam suprantamiau) susiranda erdve ir laikotarpi pagal savo uzgyventus "parametrus" materialiai realizuotis , evoliuciuonuoti-tobulintis toliau. Na, zinoma, uzknisa bastytis ir vel ieskotis mielu duseliu draugijos. Vel relizuotis , vel iseiti ir t.t. pan. Na, jau tokios zaidimo taisykles. Beje, nesigailekit , kas ant ribos ar viena koja jau link isejimo. Tik pagalvokit : kiek naujo , kiek idomaus , kiek daug suzinojot per gyvenima. Samoningas gyvenamas - gyvenamas ne veltui. Ka suzinojot , tas pasilieka su esybe. Pvz.: cia daug diskutuota apie samones manipuliacijas ir samokslo teorijas. Yra tame tolkas. Jei teisingai sudelioti akcentus ir padaryti isvadas , tai , jei ne cia , tai sekancioj realizacijoj esybe igauna "imuniteta" neuzkibti ant manipuliatoriu kabliuko ar patiems tokiais nebebuti ir pan. Arba is kitos sferos. Deramai ismokot Mendelejevo lentele , tai "veliau" greitai "atgaminsit" si idirbi. Vat, tupi gudravimai ir visokios intrigos - ,sakyciau, pats nedekingiausias gyvenimo realizacijos variantas. Vel atsiras erdviu ir laikotarpiu realizuotis tokioje terpeje. Tik jau nepykit , jei teks pabuti ir auka. Zodziu kiekvienam pagal idirbi , supratima -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19732