kai bunu viena (net geda prisipazint), pasiziuriu rusiska "ekstrasensu musi". turiu ta silpnybe tiketi tuo, kas sakoma. taigi ziuriu nuosirdziai. siaip jau rusija visais atzvilgiais yra kitoks pasaulis, o kai susiduri (kad ir ekrane) su kokias penkiais raganiais ir raganomis (jie konkuruoja tarpusavy katras stipresnis), tai isijauti i ju taisykles. taigi, mielas et, pries sakydamas (ne tik mums su pz, cecium ir jona, bet apskritai gyvenime) "ir jums taip bus", "pamatysite, kaip jums bus blogai", "prisisauksit" - pirmiausia pakenkiat sau. nes tokie pasakymai yra palinkejimai, prakeiksmai. jie atsisuka pries pati linketoja (nebent kas moka profesionaliai prakeikti - nugvelbes i nosinuka prieso seiliu permesti jas per peti palydint specialiu burtazodziu, tuomet visi tos gimines vyrai viens po kito ismirsta. aisku, galima svarstyt, kad ir be prakeiksmo butu ismire, mat, be saiko girtuokliavo, bet nieks nesuzinos kaip is tiesu. esu tikra, kad et taip prakeikti nemoka, is kur jam. juk nemokate, et, tik svaisotes kas ant seiles uzejo, ane?). nekalbu jau apie tai, kad linketi tokiu dalyku yra zema, nieksiska ir slykstu. tuo labiau, kad ne vienas cia nelinkim nieko blogo mazam vaikui. tiesiog visa situacija nuo pradzios, kai neisiklausyta i signalus, paskui nuzudytas ne vienas zmogus ir iki pat pabaigos ekscesu - tai nenormalu, isteriska, psichotiska. taip neturi buti. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19732