Lietuvos SSR vadovas A. Sniečkus šioje knygoje vaizduojamas kaip sumanus valstybininkas, kuris neva atsižvelgdamas į respublikos interesus, o ne dėl savo asmeninių ambicijų, „aukoja“ kitas smulkesnes figūras, kad pats galėtų išsilaikyti valdžioje ir toliau kovoti dėl Lietuvos interesų. Tokie vertinimai, jiems parinktos faktinės iliustracijos ir sudaro „Istoriją, kuria galime didžiuotis“..Kontrolė, kontrolė, kontrolė ir prievarta / nuobaudos daugelio žymių buvo sovietinės sistemos dalis, be kurios ji negalėjo tinkamai egzistuoti. Šią prievartos reikšmę ekonominėje sistemoje atskleidžia užsienio daugelis autorių, nes mes patys jau nemokėjome teisingai savęs vertinti. Štai R. Wintrobas, kurio nuomone, režimui itin svarbus buvo vertikalių ryšių su ekonominiais agentais palaikymas. Jų lojalumui užtikrinti režimas esą panaudojo net dirbtinai kuriamą ekonominio deficito sistemą. Konvertuodami „blatą“ į pavaldinių lojalumą ...valdžios atstovai represinėmis priemonėmis, kurios mažino pavaldinių lojalumo palaikymo kainą, stengėsi užkirst, sutrukdyt jiems nenaudingus ir netgi pavojingus horizontaliuosius ryšius, tarpusavio santykius. Anot autoriaus , planavimo institucijos tebuvo interesų derinimo ir teisių į monopolijas perskirstymo vieta -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19163