Tema: Re: Ekstremaliu situaciju vairavimo kursai?
Autorius: svyt
Data: 2009-11-11 04:39:16
> Trumpai: noriu kad mokytu to, ko reik realioj situacijoj, o ne triuku, 
> kurie tik prie bnv'shniku tenka prasme.
Triukai irgi gerai, nieko ten sudetinga, svarbu vieta ir laikas jiems. Kad 
nori mokytis labai saunu ir keista, sako joks vyras neprisipazins kad 
prastas meiluzis ir kad prastai vairuoja. Kol suvoki kad nesi tobulas 
vairuotjas, tol masinos nedauzysi- avarijos prasideda kai atrodo jog viska 
moki ir viska zinai, o zenklai tik pradinukams.

> Ilgai:
> Reik realiu situaciju atidirbimo praktikoje, pvz:
> Slapias kelias, per velu sustot, matai pestysis ant perejos pries nosi, 
> reik suspet nustatyt ar gali sokt i antra juosta ar nudauzt rata i borta.
Nz, neatsimenu tokios situacijos, pradzioj pypsis, o siaip vaziuojant reik 
dairytis, jei nematai- nelek. tas pats vaziuojant per sankryza degant zaliam 
(ypac tik uzsidegus, kai salia rieda letesnis trulikas pvz.) Situaciju 
atidirbimas praktikoj vadinasi patirtis, vaziuoju kuo daugiau dairydamasis i 
veidrodelius ir sonus, stengiesi vertinti situacijas, pamacius avarija 
pasidomi kodel ji ivyko ir ka daryt, kad pats tokioj vietoj nepakliutum (pvz 
kasdien matau kaip kas nors pries zieda ivaziuoja kam nors i gala- pamano 
kad priekyje masina nuvaziavo, ziuri i kaire ir mina gaza neziuredami) 
patirties neismoksi, tik igysi. O vairavimo technika isugdyt tiek kiek 
reikia kasdienai nera sunku ir labai daug, svarbu suprast kad ekstremalus 
vairavimas neskirtas kasdieniui vazinejimui, vazinedamas ralio elementus 
(neskaitant pasizaidimu) teko panaudot kiek atsimenu nu gal pries 4 metus ir 
tai nepavojingoj situacijoj- uzsidejau slidzia zapaske ir tusciame ilgame 
posukyje (uzvaziavimas ant autostrados) slystelejau, nes atlekiau siek tiek 
per greit.

> Netiketas plikledis, kai visiskai be perspejimo (tarkim as buvau debilas, 
> ir tikejausi kad visur pabarste druskos) neber stabdzio isvis..
Sito neismokau per 20 ziemu, vaziuoju taip tarsi pilnas ledas. Stebi 
temperatura, kelio dangos spalva. Dregna nuo ledo man nesiskiria niekuo. 
Sausa irgi gali but klastinga- pries kelis metus buvo sauleta ziemos 
diena, -15 ir autostradoje vietomis ant kelio puste, tose vietose danga buvo 
dregna, i klaipeda vaziuot buvo smagu, o atgal teko skubet, sutemo ir tos 
vietos kur buvo paberta sniego patapo ledu, taip apie 20 tokiu vietu po 100 
metru. pastebedavau per velai- svarbiausia uzlekus ant ledo nekeist nei 
greicio nei krypties, jei spesi iki ledo ijungt laisva begi.

> Ir kad ir avarinis valdymas vaziuojant 130km/h, kada bet koks 
> slystelejimas gali virsti karusele ir neprognozuojama trajektorija.
cia reik treniruotis, siaip stabdymas karusele neturetu pavirst, ypac jei 
tvarkingi stabdziai dar su abs to neatsitiks, jei ne mokintis ant ledo 
paciam abs daryt- numini- atleidi, bet is patirties, jei netiketai tas 
atsitinka labai sunku maigyt stabdi, dazniausiai numini ir tampi keleiviu uz 
vairo. Labai jau reikia daug treniruociu kad tas taptu iprociu, paprasciau 
masina su abs nusipikt.
Masina i suktuka pakliuna jei galas varomas staigiai atleidus sankaba 
perjungiant begi, jei priekis staigiai atleidus gaza... Arba primakalavus 
vairuo pries stabdyma. Siaip ne vien stabdziais reik isvengt avarijos 
avarinej situacijoj- sukt i sona, nuo kelio jei ner storu medziu (tarp 
medziu geriau netaikyt, sunku pataikyt) sukti i kelio atitvara, bandyt 
apvaziuot kliuti. Ir nelekt taip, kad tektu stabdyt paskutiniu momentu- 
matai, kad darosi nesamone ir letini, matai kad kelias neaiskus (duobes, 
remontas, naktis) ir letini, matai vingiuojanti automobili, galinti islyst 
is sono ir letini, matai durnius lenkia ir gali nespet- letini.

> Pagrindine situacija is principo - kalimas ant stabdziu atsiradus kliuciai 
> priekyje, teoriskai pilnai suvokiu kad butent taip prarandi bet kokia 
> galimybe isvengt kliuties
> Tokiai situacijai Vokietijoj maciau speciailiai sukonstruota situaciju 
> ruoza, kuriame bet kada gali islyst pestieji, uzpust juodu dumu debesi, ar 
> kokia putoplastine masina pastatyt pries nosi..
>
> Sava masina tam, kad mokymosi metu, nereiketu dar papildomai kad ir 
> nedidelio pripratimo prie masinos + taip sakant tesi mokymus prie savo 
> patirties, o ne derini apmokymo kitoj masinoj prie saviskes. Issimtis 
> aisku sitacijose kuriose gali apvirst ir t.t. (nors as netikiu kad sedana 
> galima net ir prie 130 staigiam posukyje apverst, jau greiciau ratus 
> nulausi).

Neminek man tokiu greiciu, tai joks rodiklis. O ir koki sedana? pvz zigulys 
vaziuojant atbulas ir staigiai susukus vaira virsta gal prie 20 km/h ant 
sauso asfalto, kaip kitos nezinau. Apskritai masinos jei paslysta sonu ir 
pataiko i duobe ar kelkrascio borta virsta labai greit, greicio ir 10km/h 
pakakti gali. O vat butent ratu ir nenulausi taip paprastai. Pripratimas 
pripratimu, svarbu bet ne svarbiausia, cia greiciau klausimas kiek 
kainuojancia masina pats vazineji, kazkada mokinau viena vaikina su beveik 
nauju automobiliu, tai besimokant apsisukt su rankiniu svelniai nuvaziavo i 
pieva, kokiai senutei butu dzin, o jo masinai nulakste nuo dugno plasmases 
uz 1000 lt, o pries tai primygtinai siuliau nusipirkt tokiom treniruotem 
ziguli uz 100 usd, kaip tik kaimynas pardavinejo, paskui but uz tiek pat 
pardaves.

>
> Isivaizduoju, kad tam turi buti koks senas aerodromas irangtas su 
> visokiais bordiurais ir pakankamai vietos lygios, kad net masina be 
> valdymo ramiai sustot galetu bet kuria kryptim.

pasidomek kur sirvintu autoklubas organizuoja slalomus, paskui kita diena 
atvarysi ir pasivazinesi, as dabar nebepamenu bet aplink sirvintas bent keli 
kukuruzniku nenaudojami aerosuotai yra, arba paskambink ir pasiklausk. Beje, 
vaziuokit kelim masinom, jei apversi saviske bus kam partemti. Bordiuru kaip 
tik negali but, reik pasimt senu padangu kruva ir jomis imituot bordiurus, 
posukius.

Nu va kiek prirasiau, nesimiega man ko tais. Ne viskas gali but tikslu ir 
teisinga, jei ka ne taip parasiau pataisykit.