galiu pacituoti lietuvišką internetinį nekalamburą, bet vienodai rašomų skirtingų prasmių žodžių panaudojimą, kai rašoma be lietuviškų raidžių:

"šeimininkas demonstravo svečiui savo vaišingumą". užrašyta: "seimininkas demonstravo sveciui savo vaisinguma".


"GK" <zanavykas@bigpond.com> wrote in message news:j0j7lh$hgn$1@trimpas.omnitel.net...
>> kalambūras [pranc. calembour],
>>
>> komišką įspūdį sukeliantis žodžių žaismas, pagrįstas skirtingos reikšmės žodžių garsiniu panašumu, pvz.: „Marijona myli Joną, duok tu jai nors milijoną“. – K. Binkis.
> 
> 
> Ar lietuvius vadina „homofobus“ todėl, kad lietuvių kalboje yra mažai 
> homofonų ?  ☺
> 
> 
> Dėl to (dėl minėtų homofonų stokos) yra tiek mažai kalambūrų lietuvių 
> kalboje, taip retai jie pasitaiko.  (Susidariau įspūdį, kad nemažai 
> išsilavinusių lietuvių net ir nepažįsta to žodžio – „kalambūras“.) Juk 
> labai sunku sukurti tikrą, gerą kalambūrą lietuviškai.  Net kai du 
> žodžiai rašomai tomis pačiomis raidėmis, priegaidės gali skirtis (màno, 
> mãno), taigi kalambūras lieka tik rašytinis, o kai bandai išskaityti, 
> jau „neveikia“.
> 
> Kas gali pacituoti lietuviškų kalambūrų atvejų?
> 
> Čia rusiškas: "Za takie kalambury, mazhut rozhu kalom burym."