atvažiuok į UK, pamatysi, kad ten problema vaistų neskyrime. Na, pagal tai, kiek mes įpratę.
vienok, sergamumas daug mažesnis, nei pas mus. Gal tiesiog todėl, kad nepuola bet kada kišt antibiotikų etc, ir žmonės turi bent kažkokį imunitetą.

"lingus" <lingus@pilis.if.ktu.lt> wrote in message news:jcgdji$fjh$1@trimpas.omnitel.net...
> Antibiotikai naikina bakterijas, o virusų neveikia.
> 
> Ši banali frazė yra girdėta daug kartų, visi su tuo sutinka.
> Problema atsiranda žmogui susirgus.
> Tada iškyla didysis hamletiškasis klausimas: virusas ar bakterija.
> 
> Mes turime daug įsivaizdavimų šiuo klausimu. Dažnas sutiks, kad sloga 
> greičiausiai yra sukelta viruso. Gerklės skausmas- daugiau virusas, bet 
> va jau kosulys, ypač naktinis- tikrai bakterija. O pūliai ant tonzilių- 
> šimtas procentų, kad bakterija.
> Gydytojai turi daugiau apžiūros galimybių- gali įvertinti pažeistą 
> nosies, gerklės gleivinę, paklausyti plaučius. Bet tai yra pakankamai 
> subjektyvu.
> Objektyviai į šį klausimą gali atsakyti tik tyrimai- bendras kraujo , C 
> reaktyvinio baltymo tyrimas, mikrobiologinis pasėlis, kartais- Strep testas.
> Geriausia sprendimą priimti derinant kliniką su tyrimais.
> 
> Seniau medicinoje, ypač pediatrijoje vyravo nuomonė, kad geriau 
> antibiotikus paskirti, nei nepaskirti. Ta intencija dar ir dabar dirba 
> daugelis senosios kartos gydytojų, skiria antibiotikus be jokio kraujo 
> tyrimo.
> 
> Statistika Lietuvoje tragiška. Spėkit, kokiu procentu gydytojai 
> sergantiems pacientams antibiotikus parašė be jokių tyrimų? Suaugusiems- 
> 59%, o vaikams- net 75,1%. Pridėkime lietuvių savigydą antibiotikais- 
> 22%, tai turime tikrai daug antibiotikus valgančių žmonių.
> 
> Ypač populiarūs plataus spektro antibiotikai- jie muša visas bakterijas 
> nesirinkdami. Gydytojos citata: „kam tie kraujo tyrimai, dar badyti tą 
> vaiką. Paskirsiu stiprių antibiotikų, garantuotai suveiks.“
> 
> Kai antibiotikai skiriami esant virusiniam susirgimui, naikinama 
> organizmo geroji flora. Į jos vietą labai lengvai patenka pusiau geros 
> bakterijos, kurios gali sukelti ligas. Klasikinis pavyzdys Clostridium 
> dificile sukeltas viduriavimas po antibiotikų vartojimo. Toks vaikas 
> ateina į darželio kolektyvą, padalina tas supiktybėjusias gerąsias 
> bakterijas, kiti vaikai pradeda sirgti- užtenka nedidelio virusėlio.
> 
> Taip pat ant odos gyvena auksinis stafilokokas. Jis ramiai sau gyvena, 
> retkarčiais kokį vieną kitą spuogą sukelia. Bet po dažno antibiotikų 
> skyrimo, jis pradeda pats sukelti pūlines ligas, kaip abscesai, 
> mastitai, panagių uždegimai ir t.t., o jei per žaizdas pakliūna į 
> organizmą- ir kraujo užkrėtimą. Daugėja stafilokokų, kurie atsparūs 
> visiems žinomiems antibiotikams. Lietuvoje šios bakterijos visuomenėje 
> paplitusios apie 11%, o ligoninėje, ypač intensyvios terapijos, nudegimų 
> skyriuose iki 35%. Todėl aš vengiu ligonių.
> 
> Antibiotikai "treniruoja" ne tik gerąsias bakterijas, bet ir ligas 
> sukeliančias. Jei antibiotikai vartojami per trumpai( juk dažnas geriau 
> pasijutęs metas tą „tručyzną“ į trečią dieną), išlieka nedidelė 
> neužmuštų bakterijų dalis, kuri tampa atspari tiems antibiotikams. Ji 
> pradeda daugintis, ir kitą karta reikia jau stipresnių antibiotikų. Dar 
> blogiau, bakterijos moka pasidalinti su kitomis bakterijomis atsparumą 
> sukeliančiais genais.
> Kai buvo atrastas penicilinas, užtekdavo vienos dozės plaučių uždegimui 
> pagydyti. Dabar plaučių uždegimas gydomas labai stipriais antibiotikais, 
> dažnai leidžiamais ir ilgą laiką.
> 
> Antibiotikų dažnas vartojimas skatina alerginių ligų vystymąsi, ypač 
> atopinio dermatito ir bronchinės astmos. Vargšai vaikai.
> 
> Pūliai ant tonzilių gali būti ne tik prie bakterijos, bet daugiau nei 
> pusę atveju prie virusų. O taip pat ne kiekvieną bakteriją reikia 
> antibiotikais gydyti.
> 
> Ligas sukeliančios bakterijos pasikeitė, antibiotikai vis stiprėja, o 
> gydymo metodai lieka senas.
> 
> Dauguma gydytojų Lietuvoje infekcijos kilmei nustatyti gali atlikti tik 
> bendrą kraujo tyrimą. Jis lėtai reaguoja, nėra pakankamai jautrus. 
> Nenuostabu, kad jis gydytojų nemėgiamas.
> Žinoma, jame yra daug kitos informacijos, kaip alergijų ar 
> mažakraujystės išsivystymas. Jo vertė daugiau profilaktinė ar vertinant 
> bendrą būklę.
> Danijoje šis tyrimas atliekamas tik didžiosiose laboratorijose. 
> Kasdieniniame darbe gydytojai naudoja izoliuotą hemoglobino, C 
> reaktyvinio baltymo tyrimus (CRB) bei Strep testą.
> Lietuvoje šeimos gydytojas gali atlikti eritrocitų nusėdimo greičio 
> nustatymą (ENG) arba CRB. ENG – nueinantis į praeitį tyrimas. Vis 
> daugiau ir daugiau klinikų turi CRB greitą tyrimą. Jis parodo, uždegimą 
> sukėlė virusas ar bakterija, taip pat parodo uždegimo lygį. Žinoma, turi 
> ir jis minusų- būna didesnis neščiosioms, rūkoriams, gali rodyti normą 
> prie tam tikrų anginą sukeliančių bakterijų (matant pūlius gerklėje 
> geriau atlikti Strep testą). Bet visumoje jis yra didelis pagalbininkas 
> kasdieniniame darbe.
> Šeimos gydytojai, mikrobiologai, higienistai, remdamiesi Lietuvoje ligas 
> sukeliančiomis bakterijomis, parašė Viršutinių kvėpavimos ligų gydymo 
> sutarimą. Gaila, jis gydytojams neprivalomas. Bet kuo daugiau pacientų 
> apie jį žinos, tuo daugiau reikalaus to iš gydytojų.
> 
> Apie atsakingą antibiotikų vartojimą kalbama nuo pat nepriklausomybės 
> pradžios. Bet realiai taip dirbančių yra mažuma. Jei toliau atsparių 
> antibiotikams bakterijų daugės, teks pamiršti antibiotikus ir 
> pasikliauti žolelėmis, kompresais bei maldomis.