> G.Kirkilas: sprendimas naikinti "Leo LT" - nelogiskas ir zalingas
> 
> http://www.delfi.lt/news/economy/energetics/gkirkilas-sprendimas-naikinti-leo-lt---nelogiskas-ir-zalingas.d?id=26099109
> 
Naikinimas kainuos tiek pat kiek ir kainavo kurimas. Kai bus LEO sunaikinta tuomet vel prasides kurimas strukturos, kuri vadinsis kitaip. Visa esme tame, kad i valdzia renkami buve okupacines valdzios politrukai, o dabar jau ir ju palikuonys. Seniai net DELFI komentatoriams buvo aisku, kad gausisi snipstas. Treti metai desiu ta pati komentara is DELFI

D, 2007 09 06 18:02
O jei atvirai, tai naujos AE grei?iausiai nebus. Kam reikia to giganto? Lietuvai tikrai nereikia. Gal ka?kam ir reikia, bet tai nei kiek nepakeis elektros kain?. LEI dalyvavo ma?? branduolini? reaktori? projekte (300 MW) pagal amerikie?i? program?. Nepamenu kada, bet netolimoje atityje tuos reaktorius tur?jo licencijuoti. Statybos laikas ?ymiai trumpesnis nei planuojam? ginant?. Saugumo lygis daug kart? didesnis nei tradicini? ir t.t. Tai buvo rel?s dalykai. Dabar ka?kokie 3000 MW, linijos, latviai, estai, lenkai, pirkimo kvotos ir t.t. Jau vien i? verslo rizikos ta?ko tok? sud?ting? projekt? sud?lioti reikia b?ti genijumi, o kur dar mas? kit? dalyk?. Absurdo teatras. Arba labai "gudrus" ?aidimas. Tik nepamir?kit, kad kertat ?ak? ant kurios s?dit ir padarysit Lietuv? Lotyn? Amerikos ?alimi, kai gali va?in?ti tik ?arvuotu automobiliu ir be apsaugos nenuvesi vaiko ? mokykl?.





Sekantis DELFI kometaras tik pabrezia, kad be "otkatu" Lietuvoje TINKAMOS atomines nepastatysime.

Lietuva galetu ir turetu islikti atomine valstybe "Siūloma atominę elektrinę statyti Kaune"
3w delfi.lt/news/economy/energetic s/article.php?id=22779973
--
Profesorius Gediminas Petrauskas įtikinėjo miesto politikus, kad tokia koegeneracinė atominė jėgainė kainuotų pigiau, negu dabar "Gazpromo" siūlomas naujos elektrinės pastatymo projektas, vertinamas milijardu litų. Ji sumažintų Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos duju, o Kaunui duotų ne vieną milijardą litų pelno.

Gediminas Petrauskas, 2009 06 30 13:49
Ar yra kitų galimybių apsirūpinti pigesne elektra bei apsirūpinti šiluma nenaudojant rusiškų dujų?

Lietuvos energetinis saugumas – mažo galingumo kogeneracinės branduolinės jėgainės (KBJ) gaminančios elektrą ir šilumą su ~30 metų kuro naudojimo periodu.

Situacija: 
- Gyventojų išlaidos už elektrą 2008m. siekė 640 mln. Lt, už būsto šildymą ~2000 mln. Lt
- Naujos atominės elektrinės gal ir reikia, tačiau svarbiausias dabar klausimas , ar reikia tokių galingų blokų, kokie planuojami? 
- Jėgainė kainuos keliolika milijardų litų, kuriuos privalės padenti vartotojai. Elektrą eksportuosime, žinoma už mažesnę kainą;
- Kaimyninėse šalyse planuojama statyti savas atomines jėgaines;
- Šilumos ūkį planuojama tvarkyti pagal šilumos ūkio specialiuosius planus ir palaipsniui įrengiant termofikacines elektrines pasiekti, kad iki 2020 m. kogeneracinėse elektrinėse pagaminama šilumos energija sudarytų ne mažiau kaip 75 % bendro centralizuotai tiekiamos šilumos balanso, t.y. dar daugiau padidinti priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo – Rusijos;
- Elektros tiltus į Vakarus turėsime negreitai;
- Gamtinių dujų talpykla dar nepradėta projektuoti;

Siūloma:
- Lietuvoje statyti mažus, saugius, novatoriškus, metalu aušinamus reaktorius elektrai ir ypač šilumai gaminti gyventojų ir pramonės reikmėms; 
- Vietoje planuojamų dujas vartojančių kogeneracinių elektrinių pastatyti kogeneracines branduolines jėgaines (KBJ). Tuomet, pastačius mažas (iki 50 MWe ir 135MWt) KBJ būtų vykdomas decentralizuotas energijos tiekimas, atsirastų galimybė ženkliai sumažinti nuostolius perdavimo ir skirstymo tinkluose, o tuo pačiu ir elektros kainą (~ du kartus), kuri nekistų ~30 metų (įskaitant ir šilumą), kadangi per šį laikotarpį nereikės keisti branduolinio kuro. 
- KBJ elektrai ir ypač šilumai gaminti statyti Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Alytuje, Marijampolėje (o gal ir Vilniuje, tam reikalinga studija). Tuomet šildytume ne Drukšių ežero vandenį bet Lietuvos gyventojų radiatorius už mažesnę ir 30 metų pastovią kainą!
- Mažų jėgainių akcininkais galėtų tapti savivaldybės ir jų gyventojai;

Nereikėtų: 
statyti naujų radioaktyvių atliekų saugyklų, kas taip pat sumažins elektros ir šilumos gamybos kaštus. Mažų reaktorių branduolinio kuro talpyklos grąžinamos gamintojui. 

KBJ statyba užtikrina žemą finansinę riziką, kadangi investicijos į reaktorių palyginus mažos, bus panaudotas modulinis standartinis projektas ir specializuota fabrikinė gamyba su geros kokybės garantija. 
Pasyvi sauga išeliminuoja fizinį reaktoriaus pažeidimą. Patikima sauga įgalina KBJ statyti šalia esančių centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, o atliekinę šilumos energiją panaudoti promonės įmonėse.

KBJ statybas galima būtų pradėti 2013 - 2015 metais. Jėgainės statybos trukmė 16 mėn. 

Mažų kogeneracinių atominių jėgainių strategijos įgyvendinimas trumpiausiais terminais ir sąlyginai mažiausiomis investicijomis įgalintų: 

- sumažinti valstybės priklausomybę nuo įvežtinių energetinių resursų;
- sumažintų gamtos, žemės ir oro taršą;
- padidintų elektros tiekimo patikimumą ir tiekiamos energijos kokybę;
- sumažintų investicijas, reikalingas elektros tiekimo sistemai atnaujinti bei įgalintų sukurti „SmartGrids“ elektros tinklus;