> Vidas Makauskas, tovarisch, kaip matau istorija klastoti megstate
>
"Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos desimymetis" Kaunas "Sviesa" 1990
Skyrius "Amerikos lietuviu kova uz Lietuvos laisve" autorius Kemesis

Kaip rusai naikino vokiecius Vokietijoje:
lol:))),, 2010 05 02 17:20
Mano folkssturmo burys gavo isakyma judeti i Nemmersdorfa, isvalyti vietove 
ir ivesti tvarka. Jau prie Nemmersdorfo mes aptikdavome apverstus vezimus ir 
ismetyta pabegeliu bagaza. Paciame Nemersdorfe mes pamateme istisa 
vilkstine, sutraiskyta tanku. Tai, kas is jos liko metesi kelkrastyje. 
Bagazas buvo isvogtas, isplestas, sumindziotas ir sunaikintasCiviliu 
gyventoju mes neaptikom.
Kaimo pakrastyje, nuo Zodeneno puses, prie namu, desiniau nuo uzeigos 
"Baltoji taure(bokalas, kvorta)", stovejo vezimas, ant kurio buvo 
nukryziuotos keturios nuogos moterys. Ju rankos buvo prikaltos vinimis. Uz 
aikstes su paminklu nezinomam kariui, greta su didele uzeiga "Raudonoji 
taure(bokalas, kvorta)" yra klojimas. Prie kiekvienos vartu staktos buvo 
prikalta po nuoga moteri. Namuose mes aptikome is viso 72 moteris su vaikais 
ir viena sena vyra ( kaip veliau paaiskejo 74 metu). Visi jie buvo mire, 
beveik visi nuzudyti ziauriais budais, neiskaitant kai kuriu nusautu i 
pakausi. Tarp zuvusiu buvo ir kudykiai, kuriu kaukoles buvo suskaldytos 
kietais daiktais. Viename kambaryje mes aptikome 84 metu akla moteri 
sedejusia fotelyje. Pas ja nebuvo puses galvos, greiciausiai nukirsta kirviu 
ar kastuvu, is virsaus iki sprando. Mes surinkome lavonus Kaimo kapinese, 
kur jie liko guleti kol atvyks tarptautine medicinos komisija, apie kurios 
atvykima mes girdejome. Kunai pragulejo tris dienas, bet komisija taip ir 
nepasirode. Tuo metu is Insterburgo atvyko med.sesuo, ieskojusi savo tevo. 
Ji surado savo savo 72 m. motina ir sena nusilpusi 74 metu teva, vieninteli 
vyra, tarp nuzudytuju. Ji pareiske, kad visi nuzudytieji buvo Nemersdorfo 
gyventojai.
Ketvirta diena kunus palaidojome dviejuose kapuose. Kita diena atvyko 
komisija ir teko atkasti kapus. Istraukiant kunus teko panaudoti darziniu 
duris.
Komisija istyrus palaikus nustate, kad visos moterys, iskaitant 8-12 metu 
mergaites ir 84-metu senute buvo isprievartautos. Po apziuros kunai buvo vel 
palaidoti. Kitais duomenimis 62 aukos.

Taigi isaugs nauja bokieciu karta ir revansas bus neabejotinai. Lenkija tai 
puikiai supranta ir ruosia dirva Lietuvoje kaip kompensacija.

Kaip lenkai Lietuvoje naikino lietuviu nacionalinius jausmus:
L.Cerskus, 2011 04 14 08:22
Viena 1947 metu rudens diena (dienos ir menesio nepamenu) i gamykla, pas 
Auguna, vel is Giedraiciu atsidangino tas pats NKVD garnizono vadas. Si 
karta jis atvaziavo kariniu sunkvezimiu ir su keletu rusu kareiviu. Po 
kokios valandos direktorius ir vyr. buhalteris jau lipo i ta sunkvezimi. Ir 
man liepe silciau apsirengti ir vaziuoti kartu su jais. Pradzioje buvo labai 
panasu i suemima, bet pakeliui direktorius papasakojo, kokiu tikslu 
vaziuojame.
Pasirodo, garnizono vadas buvo gaves zinia, kad praeita nakti, keliolika 
kilometru uz Giedraiciu yra iszudytos 7 ukininku seimos. Tas seimas nuzude 
nuo "lenku puses" atjoje "baltalenkiai" (tuomet bolsevikai taip vadino 
prolenkiskus "partizanus"). Liudininkai, kurie mate tuos raitelius, 
tvirtino, kad ant rankoviu "partizanai" turejo baltai-raudonus raiscius, o 
ant raisciu buvo dvi juodos raides "AK".
Privaziave pirmaji vienkiemi ir ieje i grycia, mes isvydome kraupu vaizda: 
viduje, baisiai sudarkyti, gulejo 2 vaiku ir 3 suaugusiu zmoniu lavonai. Jie 
buvo ziauriai sukapoti kardais ir subadyti durtuvais. Kraujo klanuose, ant 
zemes, bei prie stalo, gulejo, turbut, tevu - vyro ir moters lavonai su 
perkirstomis galvomis. Ant krosnies tysojo senuko ir vaiko (mazdaug 9 metu) 
lavonai. Jiems buvo perkirsti kaklai ir isbadytos akys.
Priepeckyje, kraujo klane, su durtinemis zaizdomis krutineje, gulejo mergyte 
(kokiu 6-7 metuku), turbut sesute...
Tokius pat vaizdus isvydome ir likusiose sodybose. Visur zmones - vaikai ir 
suauge - buvo tiesiog isskersti, ziauriau negu kaip kokie galvijai. Tiesa, 
viena pirkia ir tvartas buvo sudege. Is degesiu kareiviai jau buvo istrauke 
4 apanglejusius lavonus (2 suaugusiu ir 2 vaiku).
Kol apejome visas sodybas, mano kojos jau pradejo nebeklausyti - per kelius 
pakirto. Tokio ziauraus ir cinisko taikiu civiliu zmoniu zudymo man anksciau 
neteko nei girdeti, nei matyti. Nors, atrodo, visai neseniai ir paciam 
prisejo isgyventi NKVD susaudyma Igumeneje, pajusti apkasu "skoni" Rytu 
fronte, bet sis ziauriu zudyniu vaizdas iskart "persvere" visa, kas buvo 
patirta iki tol.
Veliau suzinojome, kad sios ukininku seimos buvo iszudytos tik todel, kad 
buvo padave prasymus savo vaikus mokyti lietuviskose mokyklose. O 
liudniausia tame turbut buvo tai, kad tu "sauniuju lenku partizanu" seneliai 
ir proseneliai, ko gero, tarpusavyje snekejosi lietuviskai.
Visa knyga:
http // w w w angelfire.com/de/Cerskus/Juodis iai.html

Todel naturalu, kad komentuoja:
Aurelijus, 2010 09 06 18:45
Teko dalyvauti kompanijose, kuriose sededavo koks nors lenkas. Budavo geda 
klausyti kaip lietuviai kartu su tais lenkais tyciodavosi is savo tautos ir 
valstybes. Tokie lietuviai budavo panasus i amzones ciavuvius nuogimis 
subinemis, kuriu vadas isake saudyti strelemis lektuva, nes mane, kad tai 
didelis paukstis.

Katastrofa ta, kad musu valldzia tokie patys babuinai kaip ir juos renkanti 
tauta.

Vienas didziausiu pastarojo laiko akibrokstu buvo siu metu liepos 5-13 
dienomis Lenkijos raiteliu spektaklis Vilnijoje, surengtas zudynemis 
Lietuvoje pagarsejusios Armijos krajovos garbei, ir tu raiteliu marsiravimas 
po krasta su Lenkijos veliavomis, dainomis, dalyvavimu pamaldose. Laikrastis 
"Tygodnik Wilenszczyzny" (priedas "Rota", Nr. 500) ta proga rase: "Istorija, 
primenanti lenku kario didvyriskus zygius, /.../ toliau yra gyva ir 
reikalinga Vilnijos gyventojams. /.../ Tarp vietiniu gyventoju buvo tokiu, 
kuriu proteviai dalyvavo garbingose kovose (su Lietuvos kariuomene - A. B.), 
o atmintis apie tai gyva ju sirdyse ir perduodama naujoms kartoms."
Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993 m. sudarytoji istoriku ir teisininku 
Komisija Armijos krajovos veiklai Lietuvoje ivertinti nustate, kad "Armijos 
krajovos partizanai Rytu Lietuvoje /../ padare nusikaltimu zmoniskumui, 
ivairiais motyvais yra terorizave ir zude

O kaip reaguoja i tai Lietuvos valdzia:
lietuvis, 2011 02 19 20:33
labai gerai atsimenu, kai Danute Balsyte isleido 2000 metu Lietuvio 
kalendoriu, buvo teisiama uz tai, kad kalendoriuje paminejo 1998m. vasario 
15 diena, kai lenko zavistanoviciaus buvo nuzudyti 9 Lietuviai, o 
adamkievicius ta diena baliavojo su kvasnievskiu, laiste gerus santikius. 
Nuo to laiko santikiavimas tik gerejo ir gerejo.

Ar del to verta stebetis?
V.Troscenka, 2011 04 13 07:20
Realybeje moksliniai titulai tera tamsiu zmoniu valdymo vienas is 
mechanizmu. Butent todel 1994 metais pasirasant sutarti su Lietuva, lenkai 
gudragalviskai istoriniu ivykiu vertinima pasiule perduoti "mokslininkams". 
Kai netoliaregiai Lietuviai sutiko, beliko tik technikos klausimas, kaip 
pamaloninti profesoriu titulus nesiojancius Lietuvos istorijos formuotoju 
tam, kad "mokslines" isvados atitiktu lenkijos interesus. Uzteko poros 
ordinu ir siokiu tokiu uzstaliu, kad garbes spindesio apakinti muzikeliai 
nesiojantys profesoriaus titulus, visai visuomenei pradetu autoritetingai 
aiskinti, kad jokios Vilniaus okupacijos ne buvo, o buvo "pilietinis karas". 
Butent si muzikiska profesura ivede kazkokia makabriska savoka "naujieji 
Lietuviai ir senieji Lietuviai". Pradejo aiskinti del lenku kalbos butinumo 
musu valstybeje ir t.t.
Brazauskas latviams pragere naftos telkini, o Nikzentaitis, Truska ir 
Bumblauskas Lenkijai pragere Lietuvos istorija.

ne "vilniukai", o "galileusai", 2010 10 21 16:07
Kai kas svaicioja, kad Vilnius buvo "lenkiskas" 1939 m.
1939 - 1940 m. Lietuvos valdzia atgautos srities gyventojams isdavinejo 
Lietuvos Respublikos pasus. Juos gauti ir LR pilietybe igyti galejo tik 
vietiniai (gyvene cia 1920 m. rugpjuti ir 1939 m. rugseji ir ju palikuonys) 
buvusios lenku okupuotos srities gyventojai. IR KAS GI PAAISKEJO? Iki 1940 
m. birzelio 1 d. buvo suregistruota 99,214 "atvykeliu" (Vilniaus mieste - 
88,130, srities provincijoje - 11,084) - lenku kolonistu, atsibasciusiu i 
okupuota krasta 1920 - 1939 m. is Lenkijos - neturejusiu teises i Lietuvos 
pilietybe. VIRS 70,000 VIETINIU VILNIAUS MIESTO GYVENTOJU GAUDAMI LIETUVOS 
RESPUBLIKOS PASUS DEKLARAVO LIETUVIU TAUTYBE. Taigi lietuviai Vilniaus 
mieste, atmetus lenku kolonistus, sudare dauguma.
1939 - 1940 m. Vilniaus mieste buvo:
virs 70,000 lietuviu;
57,000 zydu;
88,130 lenku kolonistu (neturejusiu teises i Lietuvos pilietybe).
Visi sitie lenku kolonistai issinesdino i komunistine Lenkija 1944 - 1947 m. 
Lenku