http://verslas.delfi.lt/energetics/the-washington-times-kita-ae-katastrofa-gresia-kinijai.d?id=43303005 The Washington Times: kita AE katastrofa gresia Kinijai - Kinija planetai kelia dvejopa pavoju. Pirmasis pavojus - militarizmo ir nacionalizmo augimas bei isitikinimas, kad Pekinas turi valdyti pasauli. Remigijus 2011.03.01 Komuniagos (AMB sutve) su autonomininkais (sovietlenkiai) buvo sudare kontrakta - mes su jumis landsbergistus nuversim ir patys valdzion atsisesim, o uz tai jums tokie ir tokie pazadai. I tarpvalstybine sutarti pazadu neitrauke, mane, kad vistiek greit viskas bus baigta, kam cia "kortas atskleisti". (nera ten jokiu pavardziu it t.t.) Greit, pasirodo, nieks nesibaige, bet vis kokioje nors valdzioje sedeje komuniagos vis kartojo pazadu neatsisakantys, jo jo rytoj bus. Tokiu budu palaikydami lenku sovinistu apetita, ir, savaime aisku, ziuredami pro pirstus i Lietuvos istatymu nesilaikyma ir tiesiog antivalstybine veikla Rytu Lietuvoje ir paciame Vilniaus centre. Sofija, 2011 03 17 18:59 Gaila ir liudna, kad p. Kestutis Girnius nesupranta nei Radoslaw'o Sikorski'o pozicijos konkreciai, nei Lenkijos uzsienio politikos bendrai. Ir jo minkstas pamokslavimas tikrai nepakeis lenku nusistatymo ir politikos: nei R. Sikorski'o nei musu vietinio Tomaszewski'o nei uz juos radikalesniu. Siandienine Varsuva veikia labai panasiai taktiniu poziuriu kaip tarpukario Kaunas. Lenku politikai puikiai supranta, kad siandien jie nieko konkreciai labai nepakeis. Bet jie zvelgia i prieki ir purena dirva: daro dviprasmius pareiskimus, kritikuoja ar net puola Lietuvos valdzia, kaitina vietos lenku aistras, politiskai edukuoja savo visuomene pratindami prie minties, kad reikalai su Lietuva dar nebaigti tvarkyti. Zodziu, intensyviai politiskai ir diplomatiskai rengiasi ateiciai, kai situacija Europoje pasikeis IR BUS GALIMA PAZVEJOTI DRUMSTAME VANDENYJE. Cia esme. Ir kaltas del jos tikrai ne ponas Radoslaw Sikorski, kuris savo retorika ir elgesiu tik isreiskia ta bendra dabartinio Lenkijos isteblismento pozicija. Is esmes Lenkija bijo Lietuvos lenku kulturines pilietines integracijos i Lietuvos valstybe. Lenkija is esmes ne tik kad niekada neapgailestavo, neatsiprase del Vilniaus okupacijos, bet ji is esmes niekada nepripazino net Lietuvos valstybes sienu po 1939 m. spalio. Net 1991 m. de jure pripazindama Lietuva ji is esmes pripazino tarpukario Lietuvos Respublikos testinuma. T.y. Lietuva be Vilniaus krasto. 1992-1994 m. vykusios derybos del sutarties ir 1994 04 26 sutarties turinys taip pat daug pasako apie Lenkijos politika ir jos strateginius interesus bei geopolitinius tikslus. Todel be reikalo p. Girnius taip stebisi. Jeigu Europos Sajunga staiga neisgyvuotu ir sugriutu, manau, netruktume pamatyti ir pajusti dar kietesne Lenkijos politika Lietuvos atzvilgiu ir drasesnes revizionizmo apraiskas. Taigi. Komuniagos sunaikino Lietuvos sauktiniu kariuomene. Liudna ateitis laukia dabartiniu Vilniaus krasto vaiku.