0 – Kodėl Prancūzijoje žmonės išeina į gatves protestuodami prieš pensijų reformas, o pas mus – niekada? – Todėl, kad už mūsų pensiją net iki gatvės sunku nueiti. 0 – O kaip jūs produktus tikrinate? – Mūsų lakmuso popierėlis – katinas Mikis. Jeigu Mikis ėda, vadinasi, geri. – O jeigu neėda – metate lauk? – Kodėl? Patys valgome. 0 Teisme: – Kodėl padavėte skyrybų prašymą? Juk net keturiasdešimt metų kartu su žmona gyvenote! – Jūsų kilnybe, tai jūs manote, kad aš dar mažai nukentėjau? 0 – Mano draugui avižinis alus sukeldavo keistą alerginę reakciją – tai ausis ištindavo, tai ranka. Kokio tik nori alaus galėdavo nors cisterną išgert, o šito pakakdavo vos poros bokalų – iškart alergija... – Žinau, man nuo degtinės tas pats – tai po akim mėlynė, tai nosis nubrozdinta... Kad ją kur tą alergiją! 0 Numiršta energetikas. Stoja prieš apaštalą Petrą. – Tai, vadinasi, energetikas? – Taip. – Į pragarą. Ir kuo greičiau. – Kodėl? Aš juk visą gyvenimą tinkamai elgiausi! – A, jūs ne taip supratote. Jiems ten skubiai reikia katilą paleisti. 0 – Kas tu? – Tavo laimė. – O ko tokia sukrypusi? – Na, nežinau, tu juk pats mane nusikalei. 0 – Atleiskite, jūs organizuojate aiškiaregių konkursą? – Dalyvių atranka tik po savaitės. Ateikite vėliau! – Jūs nesupratote – prizo atsiimti atėjau. 0 Klube šnekučiuojasi du anglų džentelmenai: – Mano žmona kentėjo nuo nuobodulio ir kiauras dienas grodavo pianinu. Mane tai klaikiai nervino ir aš jai patariau pasikviesti kompanionę prasiblaškyti. – Na, ir ką gi, prasiblaškė? – Dabar jos groja keturiomis rankomis. 0 Vakaras prieš pat Naujuosius metus, sutuoktinių pora, apsikrovusi ryšeliais, maišais, dėžėmis su tortais skuba namo. Prie tvoros guli prisilupęs vyras. Žmona nepatenkinta niurzga saviškiui: – Štai, visi normalūs žmonės jau švenčia, o pas mus amžinai viskas paskutinę minutę... 0 Vyras visą dieną žvejojo... ir nieko nepagavo. Pakeliui į namus jis užsuko į žuvų parduotuvę: – Pasverkite man tuos du nedidukus karpiukus... Pardavėjas: – Man skambino jūsų žmona ir pasakė, kad šiandien jūs pagavote lašišą. 0 Gydytojas: – Kodėl jūs visiems sakote, kad esate Napoleonas, ir tik man vienam prisistatote kaip Ivanas Rūstusis? – Todėl, gydytojau, kad jūsų aš niekada neišdrįsčiau apgaudinėti. 0 – Klausykite, mielasis, skumbrė, kurią vakar pas jus pirkau, buvo nešviežia. – Keista, ji juk tiesiai iš jūros. – Na, tada, tikriausiai, ji iš ten ėjo pėsčiomis per karštį. 0 Žmona, grįžusi iš svečių, laiminga pasakoja vyrui: – Vakaras buvo nepakartojamas! Klausučiai paprašė manęs padainuoti, ir aš sutikau. – Ir gerai padarei. Nepatinka man tie Klausučiai. 0 – Taigi. Esate kaltinamas šarlatanizmu. Jūs pardavinėjote patikliems žmonėms amžinos jaunystės eliksyrą. Ar anksčiau buvote teisiamas? – Taip. 1451, 1639, 1893 ir 1904 metais. 0 – Jūs mūsų valdančiaisiais tikite? – Taip! – Bet juk jie apgaudinėja. – Na, štai aš ir tikiu, kad jie vėl apgaus! 0 Laukdami priėmimo pas gydytoją, kalbasi du pensininkai: – Tie gydytojai rašo kaip su vištos koja! Tų receptų neįmanoma įskaityti! – Tai ir gerai! Aš su savo receptu nemokamai visus metus važinėjau troleibusu, pusę metų vaikščiojau į operos ir baleto teatrą, o dabar dar gavau priedą prie pensijos! 0