Veganai arba veganizmas - kaip aiškina visokie kaščenitai, tai tipinis sindromas, sunkesniais atvejais peraugantis į psichozę. Priskiriamas vadinamiesiems "perduodamiems" psichikos sutrikimams, t.y., savo esme tai yra indukuotoji psichozė arba indukuotieji kliedesiai. Ligoniams būdinga kliedesių simptomatika dažniausiai išsivysto palaipsniui: pradžioje pastebimi tipiniai pasisakymai apie gyvūnų "žudymą", aplinkiniai kaltinami "dvėselienos" valgymu, ligonį kamuoja vegetarizmas. Ilgainiui pastebimi ryškūs valgymo sutrikimai, kūno masės pokyčiai, kliedesiai, iracionalus elgesys (piketai, atsišaukimų platinimas), retesniais atvejais - agresija prieš kitus asmenis, turto gadinimas ir naikinimas, siekiant išlaisvinti tariamai skriaudžiamus gyvūnus ir pan.. Veganai gi yra daugiau nei įsitikinę savo gyvenimo būdo teisumu ir visaip reklamuoja jį. Veganizmo priežastys kol kas nėra pilnai ištirtos, dažniausiai keliamos dvi hipotezės: įgyta neurozė arba vangioji šizofrenija. Pastaroji versija turi rimtą pagrindimą, nes bendroji simptomatika bei ligos eiga sutampa, daliai pacientų vėlesnėse ligos stadijose pastebimas simptomų pokytis į paranoidinę šizofreniją, kartais ir į hebefreniją. Hebefrenijai būdingas aplinkinių psichotinių simptomų perėmimas ar pamėgdžiojimas pastebimas jau pradinėse veganizmo stadijose. Gydymas standartinis - trankviliantais, neuroleptikais, ECT, urinoterapija. Esant psichozei, ligonio hospitalizacija būtina, kitais atvejais - patartina ligonio izoliacija nuo neurozę skatinančių veiksnių, atskirti nuo kitų veganizmu sergančių pacientų. Skirtingai nuo daugelio kitų psichikos sutrikimų, veganizmo atveju pastebėta gan aiškus psichoterapijos veiksmingumas. Tipinis, geriausiai atidirbtas stacionare vykdomos psichoterapijos metodas - ligonio maitinimas menamą pasibjaurėjimą sukeliančiais produktais: žuvimi, mėsa, kiaušiniais, etc.. Pradinėje psichoterapijos kurso stadijoje ligonis šiais produktais maitinamas per zondą, vėlesnėse - priverčiamas valgyti pats, kol dings pasibjaurėjimas. Didesnis psichoterapijos efektyvumas pastebimas, ją taikant kombinuotai su elektrokonvulsine terapija: ligoniui atsisakius valgyti "netinkamą" maistą, vykdomas ECT seansas, o praėjus maždaug valandai, ligonis maitinamas per zondą. Esant savalaikiam ir pilnaverčiam gydymui, prognozė dažniausiai teigiama, dažniausiai jau po mėnesio-dviejų pastebima remisija. Nepaisant to, neretai remisija būna trumpalaikė, todėl būtinas ir tolesnis ligonio stebėjimas bei palaikomasis gydymas. 2017.06.09 07:38, u.s.a rašė: > http://www.delfi.lt/article.php?id=74861060 > > kas jis toks? >