Tai krize neateina per nakti, ji bresta kaip ir uzpuola kai maziausiai to 
tikiesi (kaip koks pacukas betykojantis). Mazose valstybese (Lietuva, 
Latvija, Islandija) ji ateina greiciau, i dideles – leciau (ekonomika 
inertiskesne, kiti skolinimosi reitingai, JAV jas gali isnaudoti savo 
reikmem mainais uz privilegijas, ir t.t.), bet ateina visur, tuo galite 
neabejoti. Pajus visi, ta masiu psichologija labai nuspejama. Ypac pajus 
Vakaru kapitalizmo atstovai, nes jie priprate nesveikai (nepabijokim to 
zodzio) skolintis – 100%, 120% BVP – jiems tas pats. Vat ir islenda yla is 
maiso: kad tie dideli atlyginimai pasirodo zlugdo pacia valstybe. Keista ta 
filosofija zmoniu – jeigu pabegs kitur, tai jau bus geriau. Kas gali buti 
geriau, jei ten kur begi a) neturi turto b) pragyvenimas brangesnis c) 
dirbti gi gali lygiai su tomis paciomis rinkomis. Galit sedet LT ir dirbti 
ta tapti – plius dar, ziurek, netycia vidine rinka sukursim. Taip kad 
nusiminti neverta – kiekvienas turime begales sugebejimu, kuriuos tereikia 
isnaudot (o ne verkslenti ir uzsiimti saviplaka). Problemos pas mus 
prasidejo nuo to momento, kaip ir sakiau, kad zmones gerove eme asocijuoti 
su pinigias. Cia dede Landsbergis ir kiti inteligentai galejo ir daugiau 
padirbeti – paleisti kokia kampanija, ar ka, ir paaiskinti zmonems aiskia 
praktiska kalba: sekminga valstybe tai ne ta valstybe, kuri uzkaupe 
daugiausia turtu, o ta, kurioje yra didelis judejimas tarp klasiu (is 
virsaus I apacia, is apacios I virsu). Kazkoks dede gavo Nobelio premija uz 
si teigini. Su tokiu tikslu labai greitai uzgyvensi turtu, nes zmones 
tiesiog plus I tokia vieta gyventi, o ir tie turtai uzgyventi – jie gi tik 
laikini. JAV 40 metu uzteko, kad visas santaupas (valstybes ir gyventoju 
lygiu) issvaistytu, Britai irgi atrodo is pirmo zvilgsnio nusibaige visai, 
liko tik seselis is ju sloves, bet ju mastymas kardinaliai skiriasi nuo 
lietuviu – jie stengiasi gristi savo ekonomika inovacijomis, nors ir 
bemegdziodami JAV. Musu vyrai kazkaip per sudetingai masto – jie turi kiaura 
kibira ir mano, kad tuo vandeniu kibire patenkins visas sritis. Cia is 
fantastikos srities toks mastymas. Reiketu pripazinti ta fakta ir imti 
atsirinkti: kas yra reikalinga ir butina, o kas yra ne pirmo butinumo ir 
neiperkama. O ko zmonems reikia? Pavalgyt, kad silta butu (iperkama siluma 
ir elektra) ir saugu (efektyvi policija), ir kad gydytojai dirbtu ir gautu 
normalu atlygi. Visa kita – susitvarkys savaime (kultura ir svietimas 
butini, bet si darba gali perimti ir patys zmones, ju paciu rankose tai – 
geriausias spektaklis nepakeis Taves ir geriausias unveras neismokys, jei 
nenoresi pats).

Dabartine situacija tai logine veiksmu isdava: na kaip gali kas nors 
vystytis valstybeje, jeigu ministrai ateina ir iseina, o sekanciam ipediniui 
net nesiteikia paasikinti pagrindiniu veiklos problemu (politinis 
konkurentas juk). Taip po pusmeti ateje naujokai ir mokosi… o laikas bega. + 
kai valstybes tikslai kreivi tai taip ir trypciojam vietoje (turim pinigu 
bet nezinom ka su jais daryti), svarbu kad stalas butu apkrautas popieriais 
ir visi begiotu ministerijoje – tada gales save pasiglostyt pasiteisindami, 
kad dirba..

O del mokesciu kelimo – jei krize trumpalaike, tai nereikia didinti, bet jei 
ilgalaike (o ji ir yra ilgalaike) – tai ta ir reikejo daryti, net 
neabejotinai is ekonomines puses (kad bandyti atiduoti bent jau esamas 
skolas), bet klausimas: kaip ta daryti. Kartu reikejo leisti lita zemyn (kad 
eksportas kompensuotu bankrutuojancius importuotojus), o musu chebra tik 
sedejo ir nosi krapste.

Taip kad panikos neskleiskim, apsvarstykime ramiai, pasaulis nesugrius po 
hiperinfliacijos, visi uzsiimsime kazkuo. Bus daug sunkiau, bet as 
neabejoju, kad mes galime pakeisti situacija teigiama linkme – o dabar 
turime bendra priesa pries kuri vel galime susivienyti – silpna ekonomika ir 
silpna mastyma dirbant, taigi gal jau pradesim dirbti drauge?