Teoriskai pvz vienas 10.000 Lt indelis (uz kuri sakykim mokama 10 proc 
metiniu palukanu), bankineje sistemoje gali buti perskolintas ir 256 
kartus  (cia pvz riba nuo kurios i rezerva atsidedamos jau cento dalys) 
su 5-20 proc. palukanomis (priklausomai nuo to busto, vartojamoji, 
lizingas ir pan.). Taigi teorinis maksimumas prie dabartinio LB rezervo 
4 proc.: is 10.000 Lt, perskolinant 256 kartus pasidaro nepilni 240.000 
Lt (o nuo ju bankas gauna ~5-20 proc. palukanu!).

Realiai, aisku taip idealiai pinigai nevaiksto, bet net ir perskolinus 
30 kartu (trisdesimt kartas gaunasi pvz 2938 Lt - zmogelis perka 
plazmini telika lizingu) jau is pirminio 10.000 Lt indelio, bankas gauna 
palukanas nuo 169.474 Lt !

Tai ar mazdaug aisku is ko mokamos palukanos? :)

Liofka wrote:
> Ðiaip nelogiðkas klausimas: O kodël bankams taip reikia pinigø net ir uþ 
> tokius procentus? Visi skundþiasi kad bankai niekam neskolina. Bankai 
> neskolina, nes skolinti galima tik tiems kas daro pelnà, o tokiø maþai. Tai 
> ið ko bus mokami tie procentai terminuotiems? Ið sekanèiø terminuotø ar 
> obligacijø ?