> Nematau pagrindo matyti. Jeigu tai darbuotojas-besmegenis-grioviakasys - taip. Bet dabar neretas darbuotojas netgi ir kaip pageidauja algos pagal išdirbį o ne fiksuotos algos gavimo. Tarnautoja - juo labiau. Nebent tu skiri pagal atsakomybę.


Bet toli gražu ne visur gali pareikalauti pagal išdirbį. O ir tie 
išdirbiai keičiasi nuo ekonominės situacijos, padėties darbo rinkoje, 
šalies, miesto, vyriausybės nutarimų ir pan.



>> Čia visur taip - bet kurioje ekonominėje sistemoje ir bet kuriame
>> geografiniame taške. Pvz. Danijoje net pačiai blogiausiai kasininkei
>> negalėsi mokėti tiek, kiek gaus pati geriausia kasininkė Lietuvoje. Tas
>> ir beveik su visais kitais darbais.
>
> Nesiruošiu ginčytis. Gaus/negaus. Man šitas leksikonas svetimas, nepaisant to, kad aš jį/jo pagrindą suvokiu. Bet sąmoningai nenoriu jo priimti, nes matau tokio pasirinkimo neigiamas pasėkmes.


Bet praktiškai visada tų samdomų darbuotojų bus daugiau nei verslininkų. 
Ir su laiku tas santykis vis didėja. Anksčiau, vyraujant namudiniam 
ūkiui, praktiškai kiekvienas sau buvo verslininkas. Stambėjant įmonėms 
ir plečiantis valstybiniam sektoriui vis daugėja samdomų darbuotojų. 
Praktiškai samdomi darbuotojai yra ir prezidentas su premjeru, ir 
milijoninę algą gaunantis korporacijos CEO. Ir jų algos dydį paprastai 
apsprendžia ne tik, arba net ne jų pageidavimai, ar darbo efektyvumas, 
bet daugybė kitų, nepriklausančių nuo jų veiksnių.