Na, komerciniai bankai spaustuvių neturi, jiems užtenka tik skaičiukus į sąskaitą įrašyti. Taip galėtų ir daryti, jei jų niekas nekontroliuotų. Man neatrodo, kad žmogus taip suprato, tiesiog dažnai net vadovėliuose bankų sąskaitos prilyginamos CB išleistiems pinigams, t.y. doleriams, litams ir t.t., o taip iš tikrųjų nėra. Pats terminas "pinigų multiplikacija" klaidina. Centrinio Banko skolos lapeliams (pinigams) nėra adekvatūs komercinių bankų, Jono ar Petro skolos lapeliai, nors šių skolų dydžiai ir matuojami CB pinigais. Jonas ir Petras kartu gali turėti 20 lt, bet vienas kitam būti skolingi ir 100 lt, ir nieko. Jei CB savo skolos lapelius į kažką keičia (LB atveju litas keičiamas į eurą), tai į jį gali eiti tik su jo išleistais skolos lapeliais, jis į eurus nekeis nei komercinio banko sąskaitos, nei Jono ar Petro skolos raštelio. 2011.02.22 16:18, Soros rašė: > Turbut zmogus suprato, kad jei jis i banka ines 7k LT indeli, tai bankas > juos atiduos i rezerva ir paskolins 93k LT > Deja, bet po metu pritruktume popieriaus... > > > "RaR"<RaR@lt.lt> wrote in message news:ik0et6$svt$1@trimpas.omnitel.net... > Na taip - pinigai sukasi bankuose, parduotuv�se, tarp �moni�, jais > atsiskaito, juos skolina. Tam jie ir skirti. > > Oponuota buvo tik teiginiui "vienas ind�lis gali b�ti paskolintas ne > vien� kart� (svarbu rezervo nepa�eist, jis lietuvoj jei neklystu 7%)". > > > > > 2011.02.22 15:41, Mindaugas T ra��: >> �i�rint einamuoju momentu buhalteri�kai - taip. >> Bet kalbam apie penki� met� period�, kur sistema neu�dara, ir pinigai >> tie patys - tiek "tikri", atne�ti bankui, tiek "pasiskolinti". Ir >> paskol� �mon�s ima ne tam, kad pasid�t � kojin�, o po penki� met� >> gr��int su procentais. Rei�kia ka�kam juos leid�ia, skolinti pinigai >> �silieja � ekonomik�, sukasi kartu su visais kitais pinigais, kol >> i�sisluoksniuoja - dalis vartojimui, dalis � kojin�, dalis atgal � >> ind�lius. Kaip i�sisluoksniuoja - www.lb.lt skelbia tiksli� kiekvien� >> met� statistik�. Kiek tos "i�sisluoksniavusios" paskolos gr��ta � t� >> pat� bank� ind�liu - manau stipriai koreliuoja su banko u�imama rinka. >> >> M. >> >>> Visas tavo para�ymas ir lietuvi�kai ir angli�kai niekaip nepaneig� mano >>> teiginio, kad esant 7% rezervui bankas gali paskolinti ne daugiau 93% >>> ind�lio. Jei nor�s skolinti daugiau, tur�s sulaukti kito ind�lio, kurio >>> 93% v�l gal�s paskolinti. Ir visi�kai nesvarbu kas t� ind�l� pad�s - ar >>> �mogus, u�sidirb�s pinig� u�sienyje, ar statybininkas, sum�rij�s >>> bankininkui nam�, ar jo skolininkas pad�s tuos 93% pirmojo ind�lio, >>> kuriuos pasiskolino i� to paties banko. >>> >>> Taigi, bankai niekaip negali i�duoti paskol� daugiau nei turi ind�li�, o >>> maksimaliai tik 93% nuo ind�li� sumos, kitaip susilauks sankcij� i� CB. >>> >>> >>> >>> >>> >>> >>> 2011.02.22 12:19, Mindaugas T ra��: >>>> 2011.02.22 10:42, RaR ra��: >>>>> >>>>> >>>>>> 2. Plius - >>>>>> vienas ind�lis gali b�ti paskolintas ne vien� kart� (svarbu rezervo >>>>>> nepa�eist, jis lietuvoj jei neklystu 7% >>>>> >>>>> >>>>> Nesupranti, kas yra multiplikavimas. Jei rezervas 7%, tai gali >>>>> paskolinti tik 93% ind�lio. Jei nori paskolinti daugiau - turi laukti >>>>> kito ind�lio. >>>>> >>>> http://en.wikipedia.org/wiki/Reserve_requirement >>>> >>>> "Reserve requirements affect the potential of the banking system to >>>> create transaction deposits. If the reserve requirement is 10%, for >>>> example, a bank that receives a $100 deposit may lend out $90 of that >>>> deposit. If the borrower then writes a check to someone who deposits the >>>> $90, the bank receiving that deposit can lend out $81. As the process >>>> continues, the banking system can expand the change in excess reserves >>>> of $90 into a maximum of $1,000 of money >>>> ($100+$90+81+$72.90+...=$1,000), e.g.$100/0.10=$1,000." >>>> >>>> Telieka pritaikyt Lietuvai. Rezervas ne 10% o 7%. Ir � konkret� bank� >>>> gr��ta ne 100%, o pagal banko u�imam� rinkos dal�. �ia ai�ku su >>>> prielaida bendros pinig� mas�s pasiskirstymas vienodas. Galima ir �ia >>>> �i�r�t - www.lb.lt statistikoj pasiskai�iuosi paskol�/ind�li�/kojin�s >>>> kitim� laike , tada reikia �i�r�t ir banko u�imam� rinkos dal� laike. >>>> Ka�kaip jau ir integral� nebeu�teks :) >>>> >>>> Bet manau vis tiek bus daugiau nei 93% ind�lio :) >>>> >>>> M. >>> >> > >