Cube rašė: > On 2011.03.04 17:34, Viktorija wrote: >> tendencija aiski - tie, kas stengiasi buti kaip Jezus, labiausiai ir >> nemegsta vaivoryksciu. O paskui dar visuomenei kyla klausimas, kam gejai >> lenda i viesuma, juk niekas ju niekada nediskriminuoja. > > Jo, tikrai musu visuomene turi problema - ne, ne geju diskriminacija, > bet toki vienpusiska mastyma kaip tavo. Stai tau duosiu kita pavyzdi - > zmogus kolekcionuoja drugelius. Visiskai normalus hobis, bet jeigu jis > atsiustu man cv, kur butu idejes nuotrauka, kaip jis basas laksto po > pieva su tinkleliu drugeliams gaudyti, as jo i darba neimciau. Ir visai > ne del drugeliu, bet del to, kad savo cv primygtinai kisa cia visai > netinkancia ir nieko bendro su darbu neturincia informacija. O jei > zmogui svarbiau ne pristatyti savo dalykines savybes, o parodyti hobius > ar kazkokius asmeninius pomegius, tai jis prastas darbuotojas. Vat > lygiai tas pats galioja ir gejams, dedantiems vaivorykstine nuotrauka. > Tik va jei analogiskoje situacijoje su drugeliu kolekcionieriumi niekam > net nesautu i galva kalbeti apie diskriminacija, uztenka pamineti geju > ir tavo smegenyse kazkas uzsitrumpina - cia jau diskriminacija. Vat cia > ir yra musu visuomenes problema, kad kai kuriems gejus ir diskriminacija > smegenyse patapo praktiskai sinonimais ir nieko kito nebemato. Oooo... Dalykinės savybės ir nieko bendro su darbu neturinti informacija... Tai gal pradėkim nuo to, kad reikia apibrėžti kas tai yra ir kad tos dalykinės savybės gali būti labai ir net labai skirtingos. Štai pavyzdžiui kasininkės dalykinės savybės fotografijoje galėtų būti išreikštos pozuojant kasos aparatų muziejuje, išdidžiai apsikabinus 1900'ųjų National Cash Register 86/4466, model 356G. Krovėjas galėtų pademonstruoti savo raumenis, tik šiukštu ne pliaže, o, pvz., nešdamas 100 kg anglies maišą. Vidutinis vadybininkas nuotraukoje galėtų dalykiškai pademonstruoti standartinio modelio vidutinės kokybės švarką ir standartinę baltą šypseną, o koks bankininkas ar vadovas — labai brangų kostiumą ir laikrodį (na ir dar užkabinant fone, kiek telpa į kadrą — pinigų krūvą banko saugykloje ar pusšimtį savo pavaldinių)... Toks kvailas klausimas — o pati fotografija ką nors turi bendro su darbu? Nes jei turi, tai turbūt tiek, kiek ir išvardinau. Protingam/patyrusiam atrankos specialistui, atsirenkančiam ne tik pagal profesinę kvalifikaciją iš dalykiško cv (tas moka kasti, tas — nešti), neformali (ne „dalykiško“ paso formato) nuotrauka, tai — papildoma ir neretai vertinga psichologinio portreto informacija (apie būdą, charakterį), kurios tarp dalykiško cv eilučių niekaip neišskaitysi. Tam juk ir pokalbiai vyksta, kad atsirinkti; tik štai protingam ir patyrusiam, tai gali būti papildomas motyvas pakviesti numanomai tinkamų/palankių savybių kandidatą į pokalbį, o pačiam — užsimerkus atmesti, kaip netinkamą darbuotoją...