Oligarchijos priežasčių tikrai ne Lietuvoje reiktų ieškoti.
Friedmaniška "čikagos berniukų" šoko terapija buvo neįmanoma tikros
demokratijos šalyje, tokioje kaip Didžioji Britanija, kurią iš
Didžiosios depresijos išvedė Keyno ekonominė sistema, todėl kitas
žydų ekonomistas - Hayekas ir kiti Čikagos mokyklą patronuojantys
"šventieji" savo dėmesį sutelkė į Pietų kūgio šalis. Haykas taip
susižavėjo Čilės eksperimentu - tai atnešė nepaprastus pelnus
nedideliai grupei žmonių - ir pačiu Pinočetu, kad pasiūlė tuos
pačius eksperimentus pabandyt ir Thatcher, pertvarkant keinsizmo idėjomis
grįstą Didžiosios Britanijos ekonomiką. Tačiau "Čikagos berniukų"
šoko terapija buvo neįmanoma tokioje demokratinėje šalyje kaip D.B.,
nes Tečer vis dar rūpėjo jos reitingai, tad vis globalėjančioms
korporacijoms sukilo apetitas užkariauti naujas erves ir ne tik Pietų
kūgio, exsovietų sajungoj, bet per Reiganą įdiegti jas JAV ir po to
sujungti JAV ir DB ekonomikas. Pirmiausai korporacijos ėmė kontroliuoti
telefono ryšius, avialinijas (atkreipkit dėmesį - E.Masiulis jau irgi
spaudžiamas tai daryti, nes visi neoliberalai pirmiausia tarnauja
korporacijoms, o ne valstybės interesams), televizijos transliavimo bangas
(Lietuvoje tai, beje,irgi E.Masiulio rankose), valstybines energetikos
įmones. Korporacijų valdoma "Fortune" kaip mat ėmė skelbti apie Čilės
"stebuklą". Ir taip, kadangi tai nesuveikė tikros demokratijos
sąlygomis, visos pajėgos per neoliberalų partijas buvo mestos į
postsovietinę erdvę. Tam pasitarnavo TVF, skolindamas pinigus už tam
tikrų reikalavimų vykdymą. O mūs,  Vagnoriaus, Glavecko, Butkevičiaus,
Uspaskicho  tipo, ekonimistai  klusniai vykdė jų reikalavimus. Netgi
dabar ponas Vagnorius  Verslo žinių redaktorius Barysas, Bukevičius 
niekaip nesupranta, ar tiesiog nenori suprasti, kodėl vyriausybė neklauso
jų patarimų ir nesiskolia iš TVF.


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19732