Šiuolaikinis Vakarų (ir ne Vakarų) žmogus, žinoma, gali būti
religingas – įrodymas yra tai, kad tokių žmonių esama. Edith Stein,
Thomas Mertonas, Motina Teresė, Motina Marija (Kuzmina-Karavajeva), na ir
Jonas Paulius II – dabartinės epochos žmonės, jie į tą epochą
reagavo rimčiau ir giliau už kitus. Nelabai tikiu kalbomis apie
nukrikščionėjimą: manau, krikščionių ir nukrikščionėjusių
procentas visais laikais buvo apytikriai toks pat – krikščionių visada
buvo mažuma. Bet jie yra toji žemės druska, be kurios neišsiversi. Taip
pat netikiu, kad liberalizmas priešiškas krikščionybei, kaip tvirtino
daugelis prieškarinių katalikų, o dabar tvirtina vienas kitas lietuvių
pseudofilosofas. Liberalizmas išplaukia iš itin krikščioniško
šaltinio, būtent iš pagarbos asmenybei, ir su krikščionybe yra visai
suderinamas, pačia savo gelme jai giminingas. Tik dera atsiminti, kad
asmenybė gali pasirinkti ir blogį. Vienam krikščioniui filosofui jo
maža dukra sykį uždavė tradicinį "triuškinantį" klausimą: "Ar
Dievas gali sukurti akmenį, kurio pats negalėtų pakelti?" "Žinoma,
gali, – atsakė filosofas, – ir jau yra sukūręs: tas akmuo –
žmogus". Tai reiškia, kad žmogui suteikta valios laisvė, kurią net
Dievas atsisako varžyti.


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19633