ne, Griunewalda prisiminiau del jo šiurpoko natūralizmo, fizinės
kančios pabrėžimo, tos pačios mėsos ir kraujo, dėl kurio čia
užvirė ginčai. ne tiek dėl paties siužeto. nemanau, kad Renesanse buvo
priimta tapyti vien saldžiai, "atsargiai", bet pas italus vargu ar tokį
kraupų nukryžiavimą rastume, tai jau specifinis šiauriečių matymas.
apgaulė - tam tikra prasme, taip, visa tai apgaulė vienu tikslu.
žvelgiant į krikščionybę kaip į ideologiją ir valdžios įrankį -
taip masėms buvo skiepijamos tikėjimo tiesos. kūrinys turėjo juos
įtikinti, priblokšti... kaip ir visa bažnyčios architektūra, vidaus
erdvė, dekoras, paveikslai, vitražai... kaip ten buvo sakoma - biblija
beraščiams... o nesusikalbejimo priezastis man atrodo ne simpatijos ar
antipatijos Ž/A paveikslui, o tai, kad kūrinyje pastebim skirtingus
dalykus. juk menas - dailė, teatras yra kažkokio sąlygiško vaizdo -
istorijos kūrimas. o gal turėjote omenyje Ž./A kažkokius
pasikartojimus, matytus siužetus ir pan.? dėl to daug ginčytis negaliu,
nežinau

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19633