jokių  iliuzijų tikėjime Dievu nėra. O vat tikėjime tų, kurie tiki,
jog yra nuo Dievo atsiskyrę, kaip Adomo su Ieva palikuonys, arba tiki, jog
Jo iš viso nėra, tie gyvena pačiose kvailiausiuose iliuzijose, nes net
pats mokslas, tyrinėdamas tik tai kas apčiuopiama - materiją ir jos
dėsnius, įrodo Dievo kūrybos tobulumą. Atsiskirti nuo Dievo neįmanoma,
todėl kas tuo tiki, jau gyvena iliuzijose. Ir ši iliuzija kyla pagrinde
iš savo "aš" sutapatinimo su kūnu, su ribotus pojūčius turinčiu
kūnu. Mokslas tik šiek tiek tų pojūčių ribas praplečia, bet ne tiek,
kiek pajėgia žmogaus protas, susitapatinęs su dvasia. Senovės Graikai
ar egiptiečių žyniai žinojo kur kas daugiau, nei dabar  techninėmis
priemonėmis gali įrodyti mokslas. Mokslas eina paskui dvasią labai
lėtais žinksneliais. Apie dnr - monadą, talpinančią info, jau
seniausiai žinojo senovės mąstytojai. Galimas daiktas, kad ir faraonai
kaip tik dėl to konservavo savo kūnus. Būtų visai įdomu pamatyti dabar
faraono kloną. :) 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19633