tu nekalbi argumentų kalba, nes akivaizdu, jog ji tau nepažįstama.
tebuvo kvietimas diskutuot. bet ne apie poeziją, kuriai priskiri mistikos
bruožus, poezijos čia nerastum su jokiu žiburiu, metančiu paslaptingas
pašvaistes, atveriančius įsčias šešėliams, apšviečiančiu netgi
žiurkes rūsyje po bažnyčios laiptais, gaspadinės ar bet kurios kitos
moters apatinius po jos ir kunigo guoliu,(toks vaizdas vis dar sukaliojasi
mano galvoje, po šią sekmą dieną išgirsto kunigiško pokalbio su
seserimi, paskutinė frazė skambėjo kaip paraginimas- šildyk man guolį)
 na, tada sakyčiau taip, tau suprantamesne kalba: aš visada sakau,
laikausi nuomonės, kad rašantys, muzikuojantys ir kitaip besireiškiantys
bei žvelgiantys per krikščionybės prizmę vienu metu, negali ir neturi
teisės būti pajuokos objektais, kaip nesugebantys kurti, kaip kūrybos
sąvartynų gyventojai, kaip nemąstantys, kaip mankurtai, kaip mintantys
atliekomis, amžinai surenkantys visas sąšlavas, kurias tik randa
pagoniškose gatvėse. Origenas yra šaunuolis, matyt buvo vienintelis
p[asiruošęs paleistuvauti pagal Saliamoną, kuris irgi buvo šaunuolis,
be abejo, kad protingas vyrukas ir joks ne mankurtas. ak, ko verti jo
pamokymai... beje — ką reiškia paaugliška santrumpa sv prieš žodį
mažaja raide, prieš faustiną?

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19551