Tema: POEZIJA. Iš ciklo „Refleksijos“
Autorius: taip ir nesupratau
Data: 2012-04-11 18:08:59

kur giesmių giesmes matote, ne visai taip manau, nes minimas ir Edenas ir
dar kita. na, bet tebūnie. jose, giesmėse yra kvietimas, išsakytas
tarkime vienam asmeniui, kuris mylimas, bet tas asmuo prasideda ir baigiasi
tautos bei bažnyčios suvokimu ir yra ištartas karaliaus. mylimoji,
atseit, tauta ir bažnyčia, taip pat kreipiasi į mylimąjį, sakydama,
kad jis skaistus ir įraudęs, geriausias iš dešimties tūkstančių.
stop. jūs juk nepagalvojote nieko blogo, tiesa? turiu omenyje skaičių ir
spėjimą prilygstantį žinojimui, kad jis yra tikrai geriausias iš to
didelio skaičiaus. 
žodžiai giesmėse nuostabūs, jei gilintis koks žmogus juos sako, tai
tampa sunkiai suvokiama, kad toks gali kalbėti aukščiausiojo bei
pasirinktosios tautos vardu, žmogus, kuris pasak padavimų, žmonų nuo
sugulovių neskyrė. bet giedojo tai gražiai, būdamas skaistus ir
įraudęs:---(Gg6,7-9)---tavo skruostai kaip granato vaisiaus šonai p tavo
garbanomis. Yra šešiasdešimt karalienių, aštuoniasdešimt sugulovių
ir mergaičių be skaičiaus. Bet tik viena yra mano balandėlė, mano
tyroji, mano vienintelė(...)
šita puiki ar nepuiki poezija priverčia net Raštą beskaitant
pagalvoti, ko ten daugiau erotikos, pornografijos, tikėjimo,
paleistuvystės, grožio ar sakyčiau gal net ir pasišlykštėjimo, nes
visa panašu į nesibaigiančią orgiją. kaip vertinti...?
tiesa, einu užpildyti nežinojimo spragą, kurios vardas yra Nikanoras. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19551