Manyčiau, kad viena iš blogybių, su kuria man reikėtų pakovoti, yra
nesąmoningas laikymasis stereotipų, nors galvojame, kad esame laisvi, be
prietarų, objektyvūs. Pažiūrėkime kaip mes užsiraukiame ir
įsižeidžiame išgirdę nemalonią nors ir teisingą pastabą, kritiką.
O ką jau kalbėti, jei ji neteisi, nors kritikui, būtent, sudarome tokį
savo įvaizdį? Pašiaušiame visus spyglius nuo pat snukelio iki uodegos
galiuko. Veidelis-kaip septynios pėtnyčios. Tampame nelaimingiausi
"pasaulio teisuoliai". Net iš e-Šatėnų pabėgame. Tikrai, nesame savo
sielos valdovai, nesugebame kontroliuoti ir reguliuoti savo jausmų,
nuotaikų. O, reikėtų, labai reikėtų. Gyvenimas taptų šviesesniu. Gal
Bažnyčia yra teisi sakydama, kad kai kuriais atvejais reikia atsukti
kitą žandą. :)

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16692