jaučiu, kad brangi tau tavo pelkė.  ir man tai kažkodėl patinka. 
atrodo, lyg žemė pati džiaugtųsi, kai glostomas jos lopinėlis.  Jei
kiekvienas lopinėlis būtų mylimas, tai nebūtų žemėje apleistų
vietų.  Beveik nebūtų.  Vištos buvo mano užgaidis (kas per vištiškas
žodis :D), tad buvo netikėta, kai suvokiau, kad vyras jas myli ir jomis
rūpinasi daugiau už mane.  pasigauna kokią jauniklę ir nešiojasi,
lesina iš rankos, kaip vaikas džiaugiasi, kai tos būriu atlekia jo
pasitikti.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16692