ir dar, dėl bažnyčios. Trockio- Lenino laikais jos buvo naikinamos fiziškai, apiplėšiant, griaunant, tremiant ir žudant šventikus. tai sukėlė pasipiktinimą. tada seniai buvo palikti ramybėje, imtasi vaikų. mokyklose buvo aiškinama, kokie jų seneliai ir tėvai atsilikę ir bailūs, nes griaustinį supainiojo su Dievu ir t.t. tas pačias pasakas seka ir dabar satanistai su neokairiaisiais. Stalinas politiką bažnyčios atžvilgiu pakeitė kai Hitleris priartėjo prie Maskvos. Hitleriui sekėsi, nes į jo armiją plūdo savanoriai iš Rytų Europos. dar prieš porą dienų LTV rodė dokumentinį filmą, kuris šokiruoja skaičiais: 20 000 rusų įstojo savanoriais į Hitlerio armiją, nekalbant apie ukrainiečius rumunus ir kt. lietuvių nebuvo. tik nutautintų iš Klaipėdos krašto. Stalinas nubėgo "išpažinties" pas metropolitą. metropolitas sudarė sutartį: jis padės, jei Stalinas negriaus bažnyčios. cerkvės ėmė skambinti varpais. tikintieji buvo kviečiami priešintis tiek maldomis, tiek veiksmais. įvyko stebuklas prie Stalingrado, istorikų priskirtas "katiušoms". nuo to laiko Stalinas nusprendė ne žlugdyti bažnyčią, bet ją kontroliuoti. kontroliuoti žmogaus dvasią ir jos veikliąją dalį - protą. pamokslai liko uždrausti kaip "religinė propaganda", o išpažprie vidaus reikalų ministerijų buvo įsteigti specialūs kgb padaliniai. į seminarijas patekdavo jų atrinkti asmenys, bet ne tie, kurie turėjo pašaukimą. tokie Lietuvoje studijavo teologiją studijavo pogrindyje. vienas iš jų - vyskupas Jonas Boruta. Rusijoje kalbėjo, kad metropolitas Aleksiejus I jau pats buvo KGB. skaičiau jo blogą. ten jis atvirai tyčiojosi iš popiežiaus maždaug tokiais žodžiais: neikada neleisiu tam kretančiam seniui su varvančiom seilėm atvykti į Ukrainą". taip šventas žmogus nekalba. viskas. bėgu į "senamiesčio kepyklėlę". kai kas labai trokšta su manim paplepėti. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18887