Visiškai nebetoleruoju teatro. Išsiveržiau į anšlaginį filmą apie Piną Bausch, legendinę vokiečių šokėją choreografę, netgi 3D, kas labai nepatogu. Ten vyrai ir moterys draskosi ant žemių pripiltos scenos arba tarp kėdžių. Pasprukau ilgai nelaukusi, negaliu pakęsti metaforiškos vaidybos. Filmas sudarytas iš jos spektaklių ištraukų ir trupės šokėjų pasisakymų. bet šie užuot normaliai pakalbėję, išraiškingai tyli, o tekstas eina šalia. Taip nenatūralu, kad nors sprok. Turiu spektaklių, žiūrimų Vingio kine traumą, pasijaučiu juoda klaustrofobike. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18887