Tema: Šatėnų prieglobstis. Aštuoniasdešimt trečioji savaitė
Autorius: Noė
Data: 2011-11-22 15:00:52

Lietuviai savo mirusiuosius laidodavo medžiuose, žemėje arba degindavo.
Taip kad neverta ginčytis, Li. Kas kita dėl tavo paminėtų "dūšelių".
Jeigu jas reikia "atkabinti" ir jeigu joms reikia keliauti toliau,
vadinasis, yra amžinasis gyvenimas, o jei amžinasis, tai jis nesibaigia
kaip šis, laikinasis. Taigi aš niekaip nesuvokiu tavo logikos, mąstymo,
Li. Jei turi laiko, paaiškink. Dėl kremavimo. Tai nekrikščioniškas
paprotys, kūnus degina pagonys, nors dabar dėl kažkokios  priežasties
su tam tikra sąlyga Bažnyčia leido kremuoti. Šiaip krikščionys tiki,
kad kūnas yra Dievo Dvasios šventovė, ką jau bekalbėti apie sielą,
apie kurią net Li kalba. Dabar mada "nieko nežinoti", taip sakydamas
tarsi pasidarai "protingesnis", nors čia slypi ne kas kita kaip panieka
žmogui, jo prigimčiai. Lygiai kaip ir sudeginti kūną reiškia negerbti
jo. Dabar plintantis deginimas yra mados dalykas, ne daugiau.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18887