tie isvaksuoti batai man iskrete sposa. einu tapu tapu iki banko, o vakaras toks aksominis, barchatnyj sezon, dangus tamsiai melynas net juodas, medziu smulkiai karpyti lapai - geltonas auksas dangaus aksome. pedinu galva uzvertus, uodziu viso pasaulio virtuves, nuzengusias is restoranu ant saligatviu; prieinu spurgine ir neistveriu - nusiperku sesias spurgas: pora sokoladuotu boston creme, pora old fashion, viena glazed ir dar french crueller'i - sudejo graziai i dezute, pedinu toliau, nes batai namo nenesa, o nunesa kur? tiesiai i katedra, kur jau ipuseje misios ir tuoj tuoj fafliukus dalins. eina visi urmu fafliuku ir as is paskos, su savo pyragaiciu deze ir isvaksuotais iki blizgezio batais. hezau hezau, jauciausi gana nepatogiai, tarsi ne su pyragaiciu, o su namioku dezute - stai, mano fafliukai dar geresni! sokoladuoti ir pacukruoti! visa laime, kad dievas irgi prie bajerio, tai nemanau, kad pasmerks. juo labiau, kad as juk ir nezadejau i baznycia eiti, batai nunese, diecazi. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18657