Tema: Šatėnų prieglobstis. Septyniasdešimt šeštoji savaitė
Autorius: jona
Data: 2011-10-06 14:04:43

Gal, niekam ir nebus įdomu, bet vis tiek parašysiu, nes tai labai įdomu
man pačiai: parašiau Marijampolės Cukraus /cukriaus/ Fabrikui
elektroninį laškelį ir pasveikinau juos Aštuoniasdešimtmečio proga.
Pasigyriau, kad už fabriką esu kokiom penkiom pėtnėčiom vyresnė ir
priminiau jiems /žiauriems kapitalistams/, kad anų /smetoninių/ laikų
Fabrikantai, įvairių švenčių proga apdovanodavo savo darbininkų
vaikučius spalvoto /rausvo ir žydro/ cukraus rutuliais ir visokiom
dovanėlėm... Dar parašiau, kad prisimenu viduje pastato buvusius ilgus
metalinius laiptus, kurie, jais lipant, labai aidėdavo... Kai atnešdavome
tėtei pietus, mano broliukai kaip padūkę tais laiptais bėgiodavo, o aš
bijodavau per daug atviros erdvės ir gausmo... Dar aprašiau jiems
istoriją, kaip mano tėtę šiame fabrike kokiais 1934-35-ais m., o gal ir
dar anksčiau, įdarbino jo "Aniolas Sargas"... Tėtės darbas buvo
stovėti ar sėdėti vidinėje pastato pusėje prie paradinių/?/ durų.
Jis ten stovėjo prie Smetonos, prie pirmųjų rusų, prie vokiečių ir
prie ilgalaikių rusų iki pensijos ir dar gerokai po jos.... Labai
norėčiau tuos "runkelius" aplankyti, bet tai padaryti, neleidžia mano
vestibiulerinis aparatas.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18657