On 2013.10.29 08:38, AurimasB wrote: > tapatį norėjau rašyt, vamzdžiuose tas vanduo ar talpoje koks skirtumas, bet jei šilumos pertekliaus nesijaučia sušildžius visą ta vandens kiekį tai tikrai namas kiauras.. gal yra koks oro tarpas, kurs per laiką labai išsisandarino-išsivėdina visa šiluma per jį, ar kitokių tiesioginia to žodžio prasme nesandarumų.. reikėtų gerai ištyrinėt situaciją, užsisandarint pradžiai, o paskui ir apsišiltint.. > > "Laimis" <a@l.l> wrote in message news:l4nkb7$efn$1@trimpas.omnitel.net... >> Iš esmės paminėti 1 ir 2 punktai prieštarauja vienas kitam : kai nėra >> akumuliacinės, tai špižiniai radiatoriai ir stori vamzdžiai kūrenant kietu >> kuru yra daugiau privalumas, o ne trūkumas. Jeigu katilas nesugeba pasiekt >> darbinės temperatūros, tai greičiausia katilo "aprišimo" problema, o ne >> vandens kiekio sistemoje (pastačius akumuliacinę vandens kiekis išvis būtų >> didelis) . Darbinę temperatūrą kalilas pasiekia, tačiau su apatiniu aukštu pastoviai problemos. Atskiras siurblys yra pastatytas kekvienam aukštui. Tačiau pirmas aukštas dar išskirstytas į du ratus - todėl pusė šyla, o pusė būna vėsi. Pastebėjus pakaitaliojami siurblų greičiai ir normalizuojasi. Tačiau jei šyla viskas gerai, tai būna ir per karšta apatiniame aukšte - dėl to tie stori vamzdziai ir nepatinka, nes šiluma kaupiasi ten, kur jos perteklius nepageidaujamas. Kol nebus dideliu šalčių paeksperimentuosiu su katilu, jei ženkliai padidės pakuros degimo laikas šildant tik antrą aukštą, tai galima bus daryti prielaidas, dėl sistemos sistemos. Pradžioje buvom mastę kurentis antrą aukštą dujomis, tačiau buvo nuspręsta, kad bus pigiau abu aukštai kietu kuru.