Diskomfortas dar gali buti, nes namas panasu kad nera isildomas iki 
reikiamos temperaturos.

Jei nuo 17 laipsniu oro temperatura pakeliama iki 21 tik keletui valandu, 
tai naturalu, kad del namo silumines inercijos temperatura greitai krenta 
vel iki 17.

Reiktu prisiltyt iki 21 ir tokia temperatura palaikyt tris dienas, tada 
ziureti, kiek krenta per nakti.

"AurimasB" <auris1@esplius.lt> wrote in message 
news:l4nl5i$f6f$1@trimpas.omnitel.net...
> tapatį norėjau rašyt, vamzdžiuose tas vanduo ar talpoje koks skirtumas, 
> bet jei šilumos pertekliaus nesijaučia sušildžius visą ta vandens kiekį 
> tai tikrai namas kiauras.. gal yra koks oro tarpas, kurs per laiką labai 
> išsisandarino-išsivėdina visa šiluma per jį, ar kitokių tiesioginia to 
> žodžio prasme nesandarumų.. reikėtų gerai ištyrinėt situaciją, 
> užsisandarint pradžiai, o paskui ir apsišiltint..
>
> "Laimis" <a@l.l> wrote in message news:l4nkb7$efn$1@trimpas.omnitel.net...
>> Iš esmės paminėti 1 ir 2 punktai prieštarauja vienas kitam : kai nėra
>> akumuliacinės, tai špižiniai radiatoriai ir stori vamzdžiai kūrenant 
>> kietu
>> kuru yra daugiau privalumas, o ne trūkumas. Jeigu katilas nesugeba 
>> pasiekt
>> darbinės temperatūros, tai greičiausia katilo "aprišimo" problema, o ne
>> vandens kiekio sistemoje (pastačius akumuliacinę vandens kiekis išvis 
>> būtų
>> didelis) . Siūlyčiau nemėtyt pinigų šildymo sistemos rekonstrukcijoms, o
>> verčiau juos išleisti šiltinimui - bus kur kar didesnė nauda.
>>
>>
>> "Andrius-ATT" <tuckusxxx@gmail.com> wrote in message
>> news:l4ncgg$b73$1@trimpas.omnitel.net...
>>> Buvo persikelta į senos statybos mūrinį nama ir rekonstruotas antras
>>> aukštas keičiant stoga ir apšildant jį. Sumoje šildomų patalpų gaunasi
>>> 130m2.
>>> Apšildymui pasirinktas Atmos 25C, o senas dujinis katilas iš rusyje
>>> esančios katilinės pašalintas.
>>> Panaudojus metus pasimatė, kas buvo daroma blogai:
>>> 1. Nepastatyta akumuliacinė talpa (nedalyvauta darant santechniką, dėl
>>> gabaritų  talpos aukštis didesnis nei rūsio, nors rusys (16m2)
>>> nebetonuotas ir galima padaryti prieduobę talpai).
>>> 2. Apatinis aukštas paliktas su senais ketiniais radijatoriais ir
>>> išvedžiojimas maždaug 60mm diametro vamzdžiais.  Susidaro didelis kiekis
>>> vandens, kurio net per testavimą katilas nesugeba sušildyti iki tiek, 
>>> kad
>>> užkiltų iki 90laipsnių. Atjungus apatinį aukštą jau po pusvalandžio
>>> katilas pasiekė kritinę būklę ir teko skubiai nuleidinėti energiją į
>>> apatinį aukštą.
>>> 3. Katilo kurenimui, kai lauke daugiau -5laipsniu, dienai reikia keturių
>>> pokų briketų (20lt), nakčiai katilas užgesta ir ryte nuo 21 būna likę
>>> 17laipsnių.  Nenutrūkstamam kurenimui reiktų 6pokų x5lt x 200d= 6000lt
>>> 4. Apačioje gyvena uošvija ir nei finansiškai, nei fiziškai „negali“
>>> prisidėti prie kurenimo, šildymo konstrukcijos tobulinimo ir tt. Name
>>> esantys stačiamalkiai yra veikiantys, todėl centrinis šildymas lieka
>>> apleistas išvykus keletai dienų, o namas labai lėtai iššyla iš naujo.
>>> Taigi suma susidaro nemaža kaina, tačiau kurenti reikia nes vaikai maži 
>>> ir
>>> norisi šilumos. Bėda ta, kad kurti ryte darbo dienomis beveik 
>>> beprasmiška.
>>> Po darbo laukti šilumos greitai atsibos, dėl to norisi alternatyvos.
>>> Numatęs esu kelis varijantus:
>>> A. Statyti ant viso namo dujų katilą ir palaikyti šilumą dujomis. Tik
>>> klausimas ar saugu KKK ir dujos rūsyje vienu metu? Pridavinėti kaip ir
>>> nereikės niekam ar aš klystu?
>>> B. Rekonstruoti apatinį aukštą mažinant šildomus vamzdžius ir tada dėti
>>> akumuliacinę talpą.
>>> C. A+B varijantas
>>> D. A varijantas, bet daryti tik viršutinio aukšto šilumos palaikymą taip
>>> neskriaudžiant savęs per piniginę.
>>>
>>> Dujų katilas betkokiu atveju nepastatytas neapdairiai, nes vasarą vanduo
>>> šildomas elektriniu boileriu, tai būtų įdomu sužinoti kokį katilą verta
>>> isigyti visiems gyvenimo atvejams.
>>
>>
>> __________ Information from ESET NOD32 Antivirus, version of virus 
>> signature database 8978 (20131028) __________
>>
>> The message was checked by ESET NOD32 Antivirus.
>>
>> http://www.eset.com
>>
>>
>>