nu jei imam kad teisingai suskaiciavau slegi, kuris bus apie 2Pa ir maziau, kas yra 25 kartais maziau uz testavimo slegi 50Pa, tada ir atitinkamai oro nuostoliai bus 25 kart mazesni. On 11/16/2012 01:06 PM, MS wrote: > būtent tas man ir įdomu. > > Aišku kad realus oro kiekis bus X kartų mažesnis už n50. Bet kokios to X ribos? 1...2 ar 1...100? Jeigu realai būna tik 2-3Pa tai reiškia X ~25? > > "mindis" <mindaugask123@gmail.com> wrote in message news:k82jpp$rer$1@trimpas.omnitel.net... >> sita metodika ir taip aiski, kai turi oro kieki. Bet tame ir bajeris kad >> tu jo neturi, uztai temos autorius ir nori suskaiciuot koks bus >> iseinancio oro kiekis prie slegio susidarancio del temperaturos skirtumo >> tarkim 20C. >> On 11/15/2012 01:22 PM, Paulius Zaleckas wrote: >>> Mano skaiciavimo esme buvo parodyt metodika, o ne kazka konkreciai >>> suskaiciuoti. Tas 0.6 cia TIK kaip pavyzdys. >>> Aisku yra ir siek tiek tiesos, nes komfortabili ventiliacija yra 0.3-0.5 >>> + namo nuostoliai, tai va cia jau galima skaiciuoti kaip (ne)apsimoka >>> rekupas. >>> >>> On 11/15/2012 11:32 AM, mindis wrote: >>>> ne velnio - tu suskaiciavai nuostolius prie 50Pa slegiu skirtumo ir >>>> daugiau nieko. O toka slegis susidar prie sakyciau labai neblogo vejo >>>> 32km/h ir tai toli grazu ne ant visu namo atitvaru. >>>> On 11/15/2012 11:24 AM, Paulius Zaleckas wrote: >>>>> Nu skaiciuot ten nieko nereik. Matuoti reikia. >>>>> O formule suskaiciuoti nuostoliams papasta: >>>>> Nuostoliai watais = apsikeitimas kartais per h(pvz tas 0.6) * turis * >>>>> 0.36 * lauko ir vidaus temperaturu skirtumas. >>>>> >>>>> Pvz.: 0.6 * 100 m3 * 0.36 * (20C - 0C) = 432W >>>>> Tai per menesi prarandi: 432W * 24h * 30d = ~311 kWh >>>>> >>>>> On 11/14/2012 04:28 PM, MS wrote: >>>>>> suprantu, kad tiksliai suskaičiuoti kiek oro pasikeičia realiai sunku. >>>>>> Bet kaip tada bent jau apytikriai įvertinti kiek KWh išeina per >>>>>> plyšius ir kiek galima sutaupyti užsisandarinus? Kad nebūtų paskiau >>>>>> tik išleisti pinigai, o efektas beveik 0. >>>>>> >>>>>> >>>>>> "Laimis" <wiela@centras.lt> wrote in message >>>>>> news:k801eg$b1l$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>>> MS rašė: >>>>>>>> na tai taip, bet sakau gal kas žino gatavą atsakymą :) >>>>>>> >>>>>>> Kokį atsakymą? >>>>>>> Realią n50 oro apykaitą tau ir išmatuoja sandarumo testas. O kai >>>>>>> prasideda realių slėgio sąlygų gaudymas ir jų (ne)pastovumas, tai >>>>>>> jokio >>>>>>> tikro apibendrinto/suvidurkinto skaičiaus taip trivialiai (kažkas >>>>>>> žino) >>>>>>> gauti negali: slėgis gana greitai/chaotiškai ir įvairiai bei >>>>>>> netrivialiai kis priklausomai nuo vėjo greičio ir krypties, pastato >>>>>>> aukščio ir formos, temperatūrų skirtumo, skirtingų pastato >>>>>>> dalių/erdvių >>>>>>> ir norėdamas sužinoti kiek oro pasikeitė per valandą turėtum >>>>>>> netrivialiai integruoti šį netrivialų slėgio kitimą. >>>>>>> Todėl paprasčiau ir praktiškiau yra tiesiog atsiremti į n50, kaip į >>>>>>> daugmaž pastovias/ribines sąlygas: jei iki 9-10 m/s vėjų toloka, tai >>>>>>> gali daugmaž būti tikras, kad ir reali oro apykaita neturėtų siekti >>>>>>> n50 >>>>>>> išmatuotosios. Be rekuperatoriaus. Ir jei langus/duris uždarei taip >>>>>>> pat >>>>>>> sandariai (jei tik jie taip sandariai užsidaro, kai temperatūra >>>>>>> žema ir >>>>>>> gumos sukietėja/pašąla), kaip ir n50 testo metu. Viskas labai >>>>>>> reliatyvu >>>>>>> ir sąlygiška. >>>>>>> >> >