būtent tas man ir įdomu. Aišku kad realus oro kiekis bus X kartų mažesnis už n50. Bet kokios to X ribos? 1...2 ar 1...100? Jeigu realai būna tik 2-3Pa tai reiškia X ~25? "mindis" <mindaugask123@gmail.com> wrote in message news:k82jpp$rer$1@trimpas.omnitel.net... > sita metodika ir taip aiski, kai turi oro kieki. Bet tame ir bajeris kad > tu jo neturi, uztai temos autorius ir nori suskaiciuot koks bus > iseinancio oro kiekis prie slegio susidarancio del temperaturos skirtumo > tarkim 20C. > On 11/15/2012 01:22 PM, Paulius Zaleckas wrote: >> Mano skaiciavimo esme buvo parodyt metodika, o ne kazka konkreciai >> suskaiciuoti. Tas 0.6 cia TIK kaip pavyzdys. >> Aisku yra ir siek tiek tiesos, nes komfortabili ventiliacija yra 0.3-0.5 >> + namo nuostoliai, tai va cia jau galima skaiciuoti kaip (ne)apsimoka >> rekupas. >> >> On 11/15/2012 11:32 AM, mindis wrote: >>> ne velnio - tu suskaiciavai nuostolius prie 50Pa slegiu skirtumo ir >>> daugiau nieko. O toka slegis susidar prie sakyciau labai neblogo vejo >>> 32km/h ir tai toli grazu ne ant visu namo atitvaru. >>> On 11/15/2012 11:24 AM, Paulius Zaleckas wrote: >>>> Nu skaiciuot ten nieko nereik. Matuoti reikia. >>>> O formule suskaiciuoti nuostoliams papasta: >>>> Nuostoliai watais = apsikeitimas kartais per h(pvz tas 0.6) * turis * >>>> 0.36 * lauko ir vidaus temperaturu skirtumas. >>>> >>>> Pvz.: 0.6 * 100 m3 * 0.36 * (20C - 0C) = 432W >>>> Tai per menesi prarandi: 432W * 24h * 30d = ~311 kWh >>>> >>>> On 11/14/2012 04:28 PM, MS wrote: >>>>> suprantu, kad tiksliai suskaičiuoti kiek oro pasikeičia realiai sunku. >>>>> Bet kaip tada bent jau apytikriai įvertinti kiek KWh išeina per >>>>> plyšius ir kiek galima sutaupyti užsisandarinus? Kad nebūtų paskiau >>>>> tik išleisti pinigai, o efektas beveik 0. >>>>> >>>>> >>>>> "Laimis" <wiela@centras.lt> wrote in message >>>>> news:k801eg$b1l$1@trimpas.omnitel.net... >>>>>> MS rašė: >>>>>>> na tai taip, bet sakau gal kas žino gatavą atsakymą :) >>>>>> >>>>>> Kokį atsakymą? >>>>>> Realią n50 oro apykaitą tau ir išmatuoja sandarumo testas. O kai >>>>>> prasideda realių slėgio sąlygų gaudymas ir jų (ne)pastovumas, tai >>>>>> jokio >>>>>> tikro apibendrinto/suvidurkinto skaičiaus taip trivialiai (kažkas >>>>>> žino) >>>>>> gauti negali: slėgis gana greitai/chaotiškai ir įvairiai bei >>>>>> netrivialiai kis priklausomai nuo vėjo greičio ir krypties, pastato >>>>>> aukščio ir formos, temperatūrų skirtumo, skirtingų pastato >>>>>> dalių/erdvių >>>>>> ir norėdamas sužinoti kiek oro pasikeitė per valandą turėtum >>>>>> netrivialiai integruoti šį netrivialų slėgio kitimą. >>>>>> Todėl paprasčiau ir praktiškiau yra tiesiog atsiremti į n50, kaip į >>>>>> daugmaž pastovias/ribines sąlygas: jei iki 9-10 m/s vėjų toloka, tai >>>>>> gali daugmaž būti tikras, kad ir reali oro apykaita neturėtų siekti >>>>>> n50 >>>>>> išmatuotosios. Be rekuperatoriaus. Ir jei langus/duris uždarei taip >>>>>> pat >>>>>> sandariai (jei tik jie taip sandariai užsidaro, kai temperatūra >>>>>> žema ir >>>>>> gumos sukietėja/pašąla), kaip ir n50 testo metu. Viskas labai >>>>>> reliatyvu >>>>>> ir sąlygiška. >>>>>> >