> Ir s prazdnikom, kas dar tai supranta. > "Ričardas Čekutis. Nacių ir sovietų skirtumų beieškant" bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F82226 iki Karaliaučiaus „išvadavimo" operacijos apsuptame bei iš visų pusių blokuotame mieste buvo apie 126 tūkstančiai civilių. Nepraėjus ir mėnesiui po išvadavimo liko 24 tūkstančiai, kurie netrukus buvo deportuoti. H.Linckas rašo: „Vos įžengus rusų kariuomenei prasidėjo neregėto masto okupantų žvėriškumai. Moterys ir mergaitės iš nevilties puolė į Prėgliaus upę arba masiškai žudėsi kitais metodais. Po masinių išprievartavimų, žudynių, padegimų ir plėšimų prasidėjo badas, nusinešęs dar daugiau gyvybių..." „1945 m. kovo 30 d. Dancigo likimas buvo išspręstas galutinai. Miesto gyventojams ir daugumai pabėgėlių iš Rytų Prūsijos bei Pomeranijos prasidėjo sunkiai aprašomi košmarai. Sovietai, o vėliau ir lenkai savo keršto aukomis pasirinko nekaltus žmones, moteris, vaikus ir senius. Tai buvo vykdoma neįsivaizduojamai žvėriškai ir su žiauria jėga. Niekas šiandien ir įsivaizduoti negali, ką išgyveno to meto Dancigo gyventojai. Tūkstančiai paniekintųjų, pažemintųjų bei sumu tų žmonių nusižudė. Daugelis moterų ir vaikų prašyte prašė juos nušauti. Ištisos šeimos buvo sunaikintos, išaudytos ar geriausiu atveju žiauriai sumuštos vien todėl, kad norėjo apginti savo vaikus nuo išprievartavimo arba nepakankamai greitai atiduodavo savo daiktus. Žmogžudystės, plėšimai, išprievartavimai sovietų karišių buvo vykdomi kasdien... Savaitėmis ir mėnesiais žmonės mirdavo nuo bado ir ligų..." Kad būtų dar vaizdžiau, galima prisiminti ir eilinio Rytprūsių miestelio Nemersdorfo likimą. 1944 m. spalio 21 d. raudongvardiečiai Nemerkiemyje (vok. Nemmersdorf), į pietus nuo Gumbinės, surengė beginklių civilių gyventojų skerdynes. Buvo sadistiškai nužudytos 72 moterys, o 50 prancūzų karo belaisvių, šio susidorojimo liudininkų, sušaudyti. Tarptautinė gydytojų komisija, čia atvykusi po sėkmingo vokiečių kontrpuolimo, nustatė, kad net 8–12 metų mergaitės ir 84 metų senutė buvo išprievartautos, pastarajai kareivišku kastuvėliu nukirsta pusė galvos. Iš 2,4 mln. gyventojų turėjusio krašto liko tik griuvėsiai. Belieka retoriškai klausti, ar naciai po savęs paliko bent vieną kokią teritoriją, kurioje nebūtų sunaikinti visi vietos gyventojai? Jeigu tai ne genocidas, tuomet kas?